Sunku tiksliai pasakyti, kada į dabartinio Vilniaus teritoriją atkeliavo pirmieji gyventojai, kada jie čia įkūrė pirmąjį laužą ir kada šioje gyvenvietėje buvo ištarti Vilnios ir Vilniaus vardai. Akivaizdu, kad tai įvyko dar gerokai iki kunigaikščio Gedimino lai(š)kų. Tačiau svarbu, kad iš tuometinio Europos civilizacijos pakraščio valdovas pasiuntė žinią, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vilnius yra verti Europos ir gali išplėsti jos ribas. Ne tik Vilniui reikia Europos, Europai Vilnius taip pat reikalingas. Todėl 700 metų žymi savotišką Vilniaus lemtį, o gal ir misiją – priimti, suprasti, inicijuoti ir saugoti Senojo žemyno geografinius ir idėjinius riboženklius.
Šiandien atrodo, kad Vilniui tai pavyko: lotyniškoji krikščionybė, labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas, tautų ir tikėjimų koegzistencija, savitas Baroko epochos židinys, Romantizmo poetai, du šimtus metų miestą lydinti laisvių idėja ir kova už jas, susidūrimas su despotija ir totalitarinėmis sistemomis bei nuolatinis priešinimasis joms. Visa tai liudija apie nepaprastą Vilniaus patirtį.
Šiame istoriniame Vilniaus meniu rasite septynias miesto 700 metų gyvenimą atspindinčias temas. Kiekvieną šių temų sudaro septyni trumpi istoriniai pasakojimai apie svarbiausius miestui žmones, įvykius ir idėjas. Meniu pateikti istoriniai siužetai pasakoja apie miesto kasdienybę, sostinės ir valstybingumo tradiciją bei savitą Vilniaus kultūrinę tapatybę. Šis meniu – tai tik pirmas žvilgsnis, kviečiantis pamilti turtingą Vilniaus istoriją. Ją vilniečiai ir miesto svečiai kasdien atranda begalėje istorinių pasakojimų, miesto gatvėse, namų fasaduose ar atsitiktiniuose pašnekesiuose su praeiviais. Už visų šių istorijų – dar šimtai kitų, kurias kiekvienas galime atrasti savarankiškai.