Seliava – riebi ir mažai kaulų turinti žuvis iš giliausių Lietuvos ežerų – ledynmečio laikų reliktas. Dar LDK laikais ji dažnai atsidurdavo ant mūsų protėvių stalo ir buvo laikoma karališka žuvimi.
Šiomis žuvimis net būdavo galima atsiskaityti vietoje pinigų, kadangi sužvejoti seliavą buvo nelengva. Šios žuvys puikuojasi ir ant Švenčionių miesto herbo. 1854 m. išleistame patiekalų žinyne „Lietuvos virėja“ buvo pateikta daug išradingų receptų, pagal kuriuos gaminta Lietuvoje ir Lenkijoje. Tarp šių receptų puikuojasi ir kepta seliava.
Jums reikės:
- 4 seliavos (jas galite pakeisti kitomis gėlavandenėmis žuvimis)
- 2 v. š. miltų
- gabalėlio sviesto žuvims kepti
- žiupsnis druskos
- ryšelis petražolių
Gaminimo procesas
- Žuvis nuskuskite, išvalykite, nupjaukite galvas bei uodegas ir išdarinėtą žuvį nuplaukite. Prieš kepant žuvis apvoliokite miltuose.
- Keptuvėje išlydykite sviestą ir pasūdę žuvis kepkite po 1–2 minutes ant kiekvieno šono ant vidutinės kaitros.
Iškepusias žuvis perkelkite ant lėkštės ar lentelės. Pirštais žuvį atsargiai praskleiskite ir išimkite stuburo kaulą su ašakomis. Petražoles susmulkinkite ir apkepkite keptuvėje likusiame svieste.