Neturi būti jaunas, kad būtum jaunas. Nors Vilniui jau 700 metų, širdimi ir siela jis visada jaunas. Turtingos istorijos ir architektūros fone gyvena bei išskirtinį miesto veidą, širdį ir pulsą kuria miesto žmonės. Vilnius kupinas jaunatviškos energijos, skatinančios veikti, įkvepiančios keistis, stumiančios į priekį ir neribojančios idėjų.
2023 m. sausis – ypatingas mėnuo. Sausio 25-osios rytą Vilnius atsibudo sulaukęs 700 metų. Todėl sausio mėnesio renginiai – tarsi vyšnia ant gimtadienio torto, o Vilniaus šviesų festivalis – tarsi šviečiančios torto žvakutės, dovanotos lietuvių ir užsienio šviesos menininkų. Ši dovana skirta visiems – netikėčiausios Vilniaus vietos sužibėjusios naujos, interaktyvios instaliacijos leido patiems kurti unikalias kompozicijas. Tačiau šviesų instaliacijomis dovanos nesibaigia. Vilnius įžiebė ir kitus įspūdingus gimtadienio renginius bei staigmenas.
Daugiau informacijos
Vilniaus globėjo šv. Kristoforo diena taip pat verta paminėti – juk būtent jis saugo Vilnių nuo negandų ir veda teisingu keliu. Vingio parke liepos 25-ąją vyko nemokami muzikos pasirodymai, kurie džiugino visą dieną. Klasikinė bei populiarioji šiuolaikinė muzika, žinomi atlikėjai, britų muzikos grupės ,,Clean Bandit” ir ,,Bastille”, ypatingi audiovizualiniai sprendimai ir vasariška nuotaika – Vilniaus miestui ir susirinkusiems dovanojo nepamirštamą gyvos muzikos šventę.
Daugiau informacijos
Pirmą vasaros savaitgalį gyvenamųjų rajonų kiemai dviem dienoms jau trečią kartą tapo atvira muzikos sale, kurioje laukė net 4 muzikos erdvės ir 24 atlikėjai bei grupės. Koncertuose skambėjo skirtingų stilių muzika – net 700 minučių muzikos kasdien.
Įgyvendino – Vilniaus miesto savivaldybė, „Go Vilnius“ ir asociacija AGATA.
Daugiau informacijos
Stebint, kaip virš miesto teka saulė, geriant kavą Senamiesčio gatvelėje, taškantis fontane ar dalyvaujant renginyje – buvo fiksuojamos įsimintinos akimirkos ir nepamiršta jomis pasidalyti su kitais nemokamoje mobiliojoje programėlėje „Once in Vilnius“. Žmonių užfiksuoti vaizdai buvo atrinkti ir pateko į unikalius septynis trumpametražius dokumentinius filmus „Kartą Vilniuje” (angl. „Once Upon a Time in Vilnius”). Taip pat viso projekto kiekvienam programėlėje buvo galima kurti trumpo metro filmą naudodami visų patikusių projekto dalyvių akimirkas. Projektas tik dar kartą įrodo, kad Vilnius turi tūkstančius veidų, ir kiekvienas jį mato vis kitaip.
Įgyvendino – Menų fabrikas „Loftas“.
Daugiau informacijos
Gražiausias akimirkas filmuokite, savo įspūdžius fiksuokite ir dalinkitės jais programėlėje „Once in Vilnius”. Pakanka tik programėlę atsisiųsti ir vaizdo įrašą įkelti. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kadras pretenduoja tapti ilgametražio filmo apie Vilnių dalimi!
Parsisiųskite programėlę ir papasakokime savo istoriją drauge.
Paroda leido persikelti į laikus ant Sovietų Sąjungos žlugimo slenksčio. Tuo metu gimė legendinis Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“, žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, viena pirmųjų lietuviškų knygų, nagrinėjančių miestą ir miestiečius. MO muziejus kvietė pažvelgti į tą laikotarpį dailininkų akimis. Režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas menininkas Gintaras Makarevičius siūlė tyrinėti kūrybišką maištą. Ši paroda puikiai atspindėjo vieną svarbiausių Vilniaus miesto istorijos etapų, pakeitusių Vilniaus veidą. Koks personažas yra Vilnius šiandien ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Paroda nežadėjo pateikti vieno teisingo atsakymo, nes jo nėra. Vis dėlto jūsų atsakymas – Vilniaus dėlionės dalis.
Įgyvendino – MO muziejus.
Daugiau informacijos
700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga iki smulkmenų buvo atkurtas praeities miestas. Tai leido įženkti į istoriją ir pasivaikščioti po Vilnių XVIII a. paskutiniame ketvirtyje – XIX a. pirmoje pusėje. Buvo galima apsilankyki paviljone bei tyrinėti Vilniaus maketą pažvelgiant į miestą praeities gyventojų akimis. Paskaitų ir įtraukių kūrybinių dirbtuvių metu geriau buvo galima pažinti Vilnių prieš 200 metų. Leistis į savarankiškus tyrinėjimus – pažiūrėti, kaip kadaise atrodė jūsų mėgstamos vietos, kokia buvo miestiečių kasdienybė.
Įgyvendino – Lietuvos nacionalinis muziejus.
Daugiau informacijos
Senojo Vilniaus istorija neatsiejama nuo operos žanro raidos Europoje: opera mūsų sostinėje pradėjo skambėti anksčiau, negu Londone ar Paryžiuje. Miestui įžengus į jubiliejinių metų vasarą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai priminė istorinį Vilniaus ir operos ryšį dovanodami du nemokamus renginius istorinėse miesto erdvėse: Rotušės ir Katedros aikštėse.
Opera – ne tik klasikiniai kostiumai, bet ir šiuolaikinės technologijos. Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkia dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje.
Tam, kad miestas ir toliau galėtų didžiuotis auginantis būsimąsias operos žvaigždes, reikia vis naujų žinių. Todėl Vilniuje vyko scenos menų ir kūrybinių industrijų forumas ,,In Muse‘‘, LOR konferencija, muzikos akademijų tinklo susitikimas-konferencija.
Įgyvendino – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Valdovų rūmų muziejus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Daugiau informacijos
Kaip skamba Vilnius? Tikriausiai priklauso nuo vietos, kurioje esate. Užsimerkite ir įsiklausykite – galbūt tai bažnyčių varpai, čiurlenanti upė, vėjyje šnarantys lapai, juokas ar automobilių signalai. Septyni pasaulyje garsūs kompozitoriai būtent taip ir padarė – apsilankę Vilniuje, pasirinko patinkančią miesto vietą ir sukūrė jai 5–10 minučių kompoziciją. Septyni kūriniai Vilniui buvo viešai pristatyti erdvėse, kuriose jie buvo sukurti. Šios „Muzika Vilniui“ kompozicijos – tarsi efemeriškos moderniojo Vilniaus skulptūros.
Įgyvendino – Kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas.
Daugiau informacijos
Vilnius – jaunatviškas ir atviras modernioms idėjoms, todėl jubiliejaus proga 2023 m. sausio mėnesį Vilniui dovaną įteikė garsi performanso meno žvaigždė, o vasarą istorines ir naujas miesto vietas, parkus, gatves bei uždaras patalpas užpildė laikini, tačiau unikalūs meno kūriniai – pirmosios tarptautinės Vilniaus performanso meno bienalės performansai. Buvo galima pamatyti lietuvių darbus, Lietuvą garsinančius pasaulyje, ir tarptautines žvaigždes. Pirmojo festivalio metu kūrėjai nagrinėjo istorinius ir šiuolaikinius Vilniaus pasiekimus, svarbias miesto datas, įvykius, vietas ir žmones.
Per visus metus pasklidusi 1-oji Vilniaus performanso meno bienalė (VB23) savo programą užbaigė šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’23“. Tačiau Vilniaus performanso meno bienalės – ilgalaikė dovana miestui, festivalis vyks kas dvejus metus ir taps nuolatine miesto tradicijos dalimi.
Įgyvendino – galerija „Meno niša“.
Daugiau informacijos
Nors Vilnius nuolat keičiasi, miesto DNR išlieka. Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – nesenstanti odė Vilniui, neprarandanti aktualumo net ir po daugiau nei trijų dešimtmečių. Vilniaus jubiliejaus proga „Vilniaus pokeris“ atgimė kino ekrane, parodų ir koncertų salėse.
Romane netrūko ir muzikos – džiazas skamba knygos puslapiuose, o Vilniaus jubiliejaus proga suskambėjo ir Lukiškių kalėjime. Specialiai filmui sukurta unikali avangardinio džiazo kompozicija „Vilniaus pokeris“ buvo pristatyta miestiečiams ir Vilniaus svečiams kaip atskiras koncertas. O tam, kad visiškai būtų galima pasinerti į „Vilniaus pokerio“ pasaulį, buvo galimybė apsilankyti parodoje ,,Ar tu ne kanukas?”, kurioje ne tik užfiksuoti filmo kūrimo užkulisiai, bet ir daugybė teminių tapybos bei skulptūros darbų.
Kino režisierius Donatas Ulvydas imasi įspūdingo projekto legendiniam literatūros kūriniui suteikti vizualųjį kūną. Atskleisti mistifikuotą istoriją apie gyvenimą, meilę ir mirtį mieste, kuriame netrūksta mitologijos ir istorinių klodų, – nemenkas iššūkis, tačiau būsimas filmas „Vilniaus pokeris“ praskleis Vilniaus uždangą.
Įgyvendino – UAB ,,Ulvyds”, VšĮ ,,Vilnius JJAZZ Ensemble“ ir Artbox.
Daugiau informacijos
Istorijų namuose pristatoma visuomenei išskirtinė paroda, skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Lankytojai turi galimybę susipažinti su pagrindinėmis migracijos bangomis ir jų kryptimis, priežastimis bei pasekmėmis, iškilių asmenybių, savo gyvenimu ir veikla palikusių ženklų pėdsaką pasauliniame kontekste, istorijomis. Parodos scenografija leidžia patirti skirtingus migracijos bangų laikotarpius ir jų erdvę, stebina į migracijos kasdienybės siužetus įkomponuotomis unikaliomis istorijomis.
Įgyvendina – Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Istorijų namais.
Daugiau informacijos
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi į Lietuvą atgabeno Gedimino laiško autentišką nuorašą. Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl Rygoje, netrukus po laiško gavimo, padarytas nuorašas yra autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Kartu su eksponuojamu laišku veikė paroda, interaktyviai pristatanti šių laiškų reikšmę ir svarbą.
Įgyvendino – Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi.
Daugiau informacijos
Ar įsivaizduojate Vilnių be Kaziuko mugės? Tačiau, ar žinojote, jog Šv. Kazimieras nebuvo nuolatinis Vilniaus gyventojas? Didžiuojamės Vilniaus baroko veidu, bet ar žinote, jog jį sukūrė atvykėliai? Gedimino laiškais užprogramuotą daugiakultūriškumą laikome Vilniaus tapatybės esme? Bet ar žinojote, kad šiuos kunigaikščio padiktuotus laiškus savo ranka parašė atvykėliai vienuoliai pranciškonai?
Paroda kvietė pasinerti į 700 metų laikotarpį aprėpiantį 50-ties istorijų pasakojimą, kuris sukosi aplink Vilnių ir vilniečius. Paroda, kaip ir pats Vilnius, gausi ir be galo įvairi, tačiau visos istorijos liudijo tą patį – visi mes esame vilniečiai ir kuriame miestą, nesvarbu ar esame jame gimę, ar prigiję.
Įgyvendino – Lietuvos nacionalinis muziejus.
Daugiau informacijos
Vilniui įžengus į naują šimtmetį miestiečiai buvo kviečiami susipažinti su 3D virtualiai atkurtu Gedimino bokštu, be to, vienoje iš parodų išvysti seniausią Vilniaus medinį pastatą ir unikalius jo radinius. Valdovų rūmų muziejus suteikė išskirtinę galimybę pamatyti grįžtančius į Vilnių Žygimanto Augusto gobelenus. Taip pat, pastatytą Triumfo arką bei susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijų istorinėmis subtilybėmis. Juk išskirtine energija spinduliuojantys Valdovų rūmai yra vieni iš svarbiausių kultūrinių, švietėjiškų, muziejinių, informacinių, turistinių ir reprezentacinių objektų sostinėje.
Įgyvendino – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai