Kurti muziką apie Vilnių atvykusi Ukrainos kompozitorė Anna Korsun: „Tai unikalus projektas mano karjeroje“

Berlyne gyvenanti ir Amsterdamo konservatorijoje dėstanti kompozitorė Anna Korsun yra pirmoji iš 7 pasaulio kompozitorių, dalyvaujančių projekte „Muzika Vilniui“, skirtame artėjančiam sostinės 700 metų gimtadieniui – jie visi kurs unikalias kompozicijas, skambėsiančias 7 Vilniaus erdvėse per didįjį jubiliejų. Netrukus jaunos kompozitorės laukia vienas įdomiausių karjeros projektų, o tuo pačiu ir ambicingas iššūkis: sukurti muzikos kūrinį pasirinktai Vilniaus erdvei – kelias dienas ji apžiūrinėjo iki tol nematytą miestą, fotografavo minčių ir emocijų keliančias vietas.

Projektas „Muzika Vilniui“ leis suskambėti miestui pasaulyje

Visi muziką Vilniui kursiantys kompozitoriai garsūs pasaulyje – bendradarbiaujantys su šiuolaikinės muzikos atlikėjais, o savo kūrinius pristatantys tarptautiniuose festivaliuose. Kompozitoriai atstovauja skirtingoms kūrėjų kartoms bei stilistinėms kryptims, kurios atspindi pagrindinius XX-XXI a. šiuolaikinės muzikos procesus pasaulyje. Todėl kūriniai, skirti Vilniui, sulauks dėmesio ir kitose šalyse.

Skaityti daugiau apie projektą

Kompozitoriams pasirinkus Vilniaus erdves, miestiečiai bus kviečiami pasakoti su erdvėmis susijusias asmenines istorijas. Šie pasakojimai turės galimybę tapti kompozitorių įkvėpimo šaltiniu – surinktos žmonių istorijos nuguls interneto svetainėje ir bus pateiktos kompozitoriams kaip papildoma medžiaga. Įdomiausių istorijų autoriai turės galimybę susitikti su pasaulinio garso kūrėjais.

Be Annos Korsun ,,Meno genas” ir Lietuvos ansamblių tinklo projekte „Muzika Vilniui“ dalyvauja dar šeši kompozitoriai iš įvairių pasaulio šalių: Agata Zubel iš Lenkijos, Toshio Hosokawa iš Japonijos, Michael Gordon iš Jungtinių Valstijų, Heiner Goebbels iš Vokietijos ir Ivan Fedele iš Italijos. Jų kūrinius vilniečiai bei jubiliejaus svečiai galės išgirsti 2023 metais vyksiančių koncertų metu, o vėliau kompozicijos taps miesto dalimi – gyventojai ir sostinę aplankantys jų klausyti galės įvairiose miesto vietose.

Muziką miestui kurs pirmą kartą

Birželį Anna Korsun pirmą kartą lankėsi Vilniuje, o vienas žodis, kuriuo jį apibūdintų, iškart atėjo į galvą: „jaukus“. Vaikščiodama po miestą ji kartais išsitraukdavo iš rankinės mažą dūdelę ar lūpinę armonikėlę, patikrindavo, kaip tam tikrose vietose sklinda garsas, fotografuodavo vaizdus ir užsirašinėdavo įspūdžius.

„Apžiūrėjau nemažai Vilniaus erdvių, tiek tradicinių senamiestyje, tiek netradicinių miegamuosiuose rajonuose, ir jau iškart tapo aišku, kad „savo“ vietą, kuriai kursiu, bus labai sunku išsirinkti. Kai gavau pasiūlymą dalyvauti „Muzikos Vilniui“ projekte, nudžiugau ir nustebau – nieko panašaus dar nebuvau kūrusi, o miestas, kuris ruošiasi su tokiu užmoju paminėti savo jubiliejų, išties ypatingas! Nudžiugino ir rimtas pasiruošimas projektui – juk  galiu Vilnių pamatyti savo akimis, pajusti jį gyvai, ne tik iš nuotraukų. Tai visai kitokia patirtis. Vieta, kur skambės kūriniai, man visada buvo ir yra svarbi, rašydama muzikinį kūrinį, dažnai įsivaizduoju, kur ji bus atlikta ir kaip derės prie visumos“, – sako Anna.

Nuo fortepijono prie kompozicijos

Anna gimė muzikantų šeimoje – tiek mama, tiek tėtis buvo akordeonistai, tad ji juokauja, kad kito pasirinkimo net neturėjo: vaikystėje buvo užrašyta į muzikos mokyklą. Namie išsiderėjo tik tiek, kad nesimokys groti akordeonu, nes iš pirmo žvilgsnio patiko fortepijonas.

„Jau vaikystėje buvau pradėjusi šį bei tą kurti, bet nemokėjau muzikos užrašyti. Paskui bandžiau tapti pianiste, bet greitai supratau, kad tai savotiškas muzikinis sportas: jei nori nebūti visišku vidutinioku, treniruotis reikia kasdien po 6-7 valandas, bet ir tada ateitis nebūtų buvusi tokia, apie kokią svajojau: tikrai ne mokytoja muzikos mokykloje… Dėstyti esu ne kartą bandžiusi, bet tai – tikrai ne man. Todėl atsidūriau kryžkelėje, svarstydama, gal verčiau viską mesti ir pakeisti profesiją. Bet mama mane įkalbėjo nepalikti muzikos. Tuomet nutariau išbandyti kompoziciją“, – pasakoja Anna.

Ji mokėsi kompozicijos Kyjivo konservatorijoje, paskui pasirinko studijas Miunchene pas profesorių Moritzą Eggertą, nes suprato, kad Ukrainoje, kaip kompozitorė, neturi jokių perspektyvų. „Tokia profesija, kaip kompozitoriaus, nors jie ir ruošiami, tiesiog neegzistuoja. Kompozitoriumi gali būti tik laisvalaikiu – visi mano kolegos Ukrainoje dirba kitus darbus, kad išgyventų. Aš to nenorėjau, jaučiau, kad man reikia daugiau erdvės ir galimybių, todėl išvažiavau,“ – paaiškina Anna.

„Esu garsų menininkė“

Patekusi į talentingo pedagogo M. Eggerto rankas, Anna atsiskleidė kaip originali kūrėja:   savo kūryboje ji ėmė derinti muzikos kompoziciją, instaliaciją, performansą ir garso meną. „Kai esi jaunas ir nežinomas, daug reiškia ryšiai ir pažintys, todėl esu dėkinga savo pedagogui M. Eggertui, kuris stengėsi mano darbus parodyti kitiems“, – užsimena Ana. Dabar ji į savo kūrybą įtraukia tiek profesionalius muzikantus, tiek mėgėjus ar visiškai su garsais nesusijusius žmones, beto, pati kompozitorė atlieka šiuolaikinę muziką kaip vokalistė ir klavišininkė, vadovauja muzikiniams projektams.

Anna savo kūriniuose šalia smuikų ir violončelių gali „įdarbinti“ net pjūklus, kurie skleidžia labai subtilų garsą, kaip, pavyzdžiui, jos kompozicijoje „Marevo“. Kaip kuriantis muziką žmogus, ji itin jautri garsams – kartais netikėtų jų skambesių ieško specialiai, o kartais nugirsta atsitiktinai ir įsirašo. „Kartą viešbučio vonioje pamačiau metalinę lentynėlę ir tiesiog ėmiau „grodama“  ant jos įvairiais daiktais, išgauti vis kitokius garsus. O kartais tiesiog mintyse gimsta tam tikras vaizdinys, kaip TAI turi skambėti, ir realybėje bandau ieškoti atitikmenų. Tai gali būti įdomiai skambantys daiktai ar kokie netikėti garsų miksai“, – profesijos užkulisius atskleidžia kompozitorė.

Daugiau apie projektą „Muzika Vilniui“ galite sužinoti iniciatyvos internetiniame puslapyje www.musicforvilnius.com. Susipažinti su visa Vilniaus 700 metų jubiliejaus programa galite interneto svetainėje www.700vilnius.lt.