Vilniaus universiteto ir Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga skambės šventinio varpo garsai – menininkų Julijono Urbono ir Gailės Griciūtės garso instaliacija (D)in (D)an

700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga 444 metų sukaktį švenčiantis Vilniaus universitetas (VU) dovanoja vilniečiams ir miesto svečiams šventinius garsus. Balandžio 1 d. 9 val. VU gimtadienio proga  Didžiąjame kieme (Universiteto g. 3) pirmą kartą suskambės menininko, tyrėjo Julijono Urbono ir kompozitorės Gailės Griciūtės meninė garso instaliacija (D)in (D)an.

Kūrinyje, skirtame Vilniaus miesto jubiliejui ir VU gimtadieniui, eksperimentiškai persvarstomas šventinis varpas. Šv. Jonų bažnyčios varpinėje ir jos kieme įrengta specialia garso įranga atliekamas Gailės Griciūtės varpų garso kūrinys, kuris sklinda po visą senamiestį ir yra garsiškai susijęs su Vilniaus arkikatedros varpinės programa. Ši miesto masto kompozicija buvo kuriama įrašant Vilniaus arkikatedros varpus, tačiau iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės sklindantis skambesys viršija bet kokio tikro varpo akustines galimybes ir fiziką.

”VU – tai vieta, kur mokslas susitinka meną ir garsina miestą jau 444 metus! Gimtadienio proga sukūrėme savotišką varpų fantastikos kūrinį, kurį galima patirti ne tik ausimis, bet ir visu kūnu. Šv. Jonų bažnyčios varpinėje skamba aukštasis kompozicijos sluoksnis – iš aukštai grojami aukštieji ir vidutiniai dažniai, kurie geriausiai girdimi dideliais atstumais. Šalia aikštėje įrengtas specialus suoliukas transliuoja žemąjį kompozicijos sluoksnį, kurio galima klausytis savo sėdmenimis, viduriais, nugara, pėdomis…”, – sako idėjos autorius, Venecijos architektūros bienalėje atstovavęs Lietuvą kūrėjas Julijonas Urbonas.

Koks yra garso būvis be atakos? Kaip skirtingos prigimtys gali koegzistuoti ir papildyti viena kitą? Kaip galime švęsti ne tik pradžią ar pabaigą, bet ir patį procesą? Šiuos klausimus svarstė kompozitorė Gailė Griciūtė. Pasak jos, v arpo garsas susideda iš atakos, gesimo, užlaikymo ir atleidimo. Kūrybos procese nuspręsta atsisakyti varpo garso atakos ir įsiklausyti į garso tęstinumą bei jo sąveiką su Vilniaus miesto garsovaizdžiu.

„Įrašiusi Vilniaus arkikatedros varpų skambėjimą iš besitęsiančių užlaikytų garsų, sukūriau virš miesto „plaukiantį“ iš Šv. Jonų bažnyčios bokšte sumontuotų garsiakalbių sklindantį garsą. Varpų gausmo šleifas lydi klausytoją Pilies gatve ligi pat Vilniaus arkikatedros varpinės 10 minučių prieš suskambant arkikatedros bokšto varpams“, – pasakoja kompozitorė Gailė Griciūtė.

Pasak kompozitorės, varpų įrašai suteikė galimybę tyrinėti garso fizikines savybes, pergalvoti jų reikšmę ir sukurti garsą, kuris nėra įmanomas realybėje. Universiteto aikštėje garso instaliaciją papildo varpo žemų dažnių vibracija, fiziškai jaučiamas garso virpėjimas, riba tarp klausos ir lytėjimo, galios ir jautrumo.

„Šventinio varpo gausmas, Universiteto bei miesto varpų sąšauka – gera proga priminti miestui, kokią svarbią vietą jame užima Universitetas. Minėdami 700-ąjį miesto jubiliejų ir 444-ąsias VU  įkūrimo metines, tikimės kurti dar glaudesnį miestiečių ryšį ne tik su Universiteto erdvėmis, jo žmonėmis, bet ir su mokslo idėja”, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Meninės garso instaliacijos (D)in (D)an garsus ir virpesius miesto gyventojai ir svečiai galės išgirsti balandžio 1 -17 dienomis, kasdien. Žemo dažnio suolo instaliacija skambės 9.00 – 20.00 valandomis, o bokšto garsai – kelis kartus per dieną. Pirmadieniais – šeštadieniais 7.25 val., 11.55 val., 16:55 val. ir 19:55 val; sekmadieniais 7.25 val., 9.45 val., 11.55 val., 16:55 val. ir 19:55 val.

Idėjos autoriai – Julijonas Urbonas, Gailė Griciūtė, architektas Povilas Marozas, garso režisierius Jokūbas Čižikas, garso sistemos inžinierius Vytautas Bastys, suolo dizaineris Paulius Vitkauskas.