2023 m. gegužės 13 d. – 2023 m. spalio 15 d. vilniečiai ir miesto svečiai apsilankę specialiai sukurtame paviljone galėjo išvysti unikalų senojo miesto maketą. Retrospektyvinis miesto vaizdas, papildytas šiuolaikinėmis technologijomis, leido ne tik pamatyti miesto topografijos, urbanistikos ar pastatų pokyčius, bet ir socialinius bei kultūrinius miesto gyvenimo reiškinius.
Miestui ir miestiečiams dovanojamas kūrinys padėjo susipažinti su iki šiol nematytu tyrimu apie Vilnių, jo architektūrą ir gyventojus prieš 200 metų. Paviljono lankytojai galėjo patys paieškoti jiems rūpimos informacijos apie to laiko miestą, įdomias asmenybes, praeities vilniečių realijas, įvairias kasdienybės istorijas ir dar daug ką.
Šiuo projektu buvo praskleistas unikalus ir mažai pažįstamas Vilniaus veidas: nemaža dalimi jau prarasta miesto topografija, senamiesčio ir to meto priemiesčių užstatymo ypatybės. Interaktyvūs sprendimai makete leido vizualizuoti įvairias kasdienybės realijas, pokyčius po 1794 m. ir 1831 m. sukilimų, atkurti mieste gyvenusių žmonių istorijas. Vilniečiai ir miesto svečiai galėjo atidžiai tyrinėti, kaip prieš porą šimtų metų atrodė jų pamėgtos vietos, Senamiesčio gatvės ar turistų pamėgti miesto simboliai. Naujai sukurti teminiai pasakojimai apie to laikmečio miestą ir gyvenimą leido pamatyti miestą praeities gyventojų akimis.
„Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų “ – tai projektas, kuris remiasi moksliniu ikonografijos ir rašytinių šaltinių tyrimu, leidžiantis sukurti daug įdomių patyriminių ir edukacinių veiklų. Idėja Vilniaus jubiliejaus proga miestui padovanoti Vilniaus prieš 200 metų miesto maketą kilo, Lietuvos nacionaliniam muziejui įsigijus XIX a. pirmojo trečdalio miesto kartografiją ir visų pastatų vaizdus. Tai unikalus archyvas, padedantis susidaryti itin išsamų vaizdą apie Vilnių prieš 200 metų.
Miestų maketai nuo seniausių laikų būdavę labai įdomūs žiūrovams. Maketai rodydavo arba esamą padėtį, arba tolimą praeitį, o kartais – ateitį. Tokio pobūdžio kūriniai padėdavo lavinti vaizduotę, geriau pažinti miesto urbanistinį audinį. Interaktyvios priemonės leidžia atsukti laikrodį atgal ir atrasti, kaip namai keitė savininkus, kas ir kokiuose kvartaluose gyveno, kokie pastatai išlikę iki šių dienų, kokiuose maldos namuose lankėsi gyventojai, kur gyveno miesto elitas ir kultūros veikėjai, kur buvo XVIII–XIX a. rezidencijos, Rusijos administracijos užimti ir konfiskuoti pastatai, gynybinių statinių vietos.
Lietuvos nacionalinis muziejus pateikė viešumoje maketo ir jo turinio kūrimo etapus, iš kurių metų pabaigoje susidarė galutinis rezultatas. Miesto maketo kūrimo procesą papildė edukaciniai ir šviečiamieji renginiai, supažindinantys su XIX a. Vilniumi ir vilniečiais. Maketas tapo mediatoriumi tarp XIX a. amžiaus vilniečių ir šių dienų.
Vilniaus miesto maketas buvo pristatomas specialiai jam pastatytame laikiname paviljone. 700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga vyko diskusijos, paskaitos ir įtraukiančios kūrybinės dirbtuvės, padedančios geriau pažinti XVIII–XIX a. Vilnių. Tai puiki galimybė miesto praeitį pažinti savarankiškai, žvelgiant į sau svarbias vietas ar istorijas. Ypač moksleiviams „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ suteikė galimybių betarpiškai susipažinti su miesto istorija.
Projektas įtraukė ir tautines mažumas, leisdamas pažinti savo bendruomenės vaidmenį ir svarbą Vilniaus istorijos kontekste. „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ gimė iš atidaus Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkų mokslinio tyrimo, kuris tapo prieinamas ne tik miestiečiams, bet ir turistams. Istorinis projekto turinys buvo pateikiamas lietuvių ir anglų kalbomis.