Vilniaus performanso meno bienalė
Ką padovanoti miestui, kuris 700 metų plečiasi ir transformuojasi, prisitaikydamas prie pokyčių ir kurdamas naujas tradicijas? 2023 m. vasarą vykusi pirmoji tarptautinė Vilniaus performanso meno bienalė atspindėjo miesto vertybes – daugiakultūriškumą ir novatoriškumą.
2023 m. liepos 23 d. – rugpjūčio 6 d. vyko pagrindinė Vilniaus performanso meno bienalė. Festivalio dėmesio centras yra miestas – Vilnius, tačiau ir miestas per se kaip žmogaus sukurta ir žmonių dominuojama aplinka, kurią dalijamės su kitomis gyvybės rūšimis, kur sugyvena ir persikloja istorijos.
Visa Vilniaus bienalės programa
Aleksandra Janus, Weronika Pelczyńska, Monika Szpunar performance „Still standing“ (From VB23 summer open call programme).
Kas dvejus metus vyksiantis galerijos „Meno niša“ inicijuojamas festivalis savo scena pavertė visą Vilnių, nes menininkai savo kūriniais žiūrovų dėmesį traukė viešosiose erdvėse: istorinėse ir naujai įrengtose miesto vietose, parkuose, gatvėse bei uždarose patalpose. Bienalės metu buvo galima išvysti unikalių kūrinių, sukurtų specialiai šiam renginiui. Jie buvo atliekami gyvai mieste, todėl kiekvienas pasirodymas – išskirtinė proga pamatyti performanso meno kūrėjų interpretacijas ir švęsti kartu su Vilniumi. Vilniečiai ir miesto svečiai ne tik turėjo progą susipažinti su užsienio kūrėjais, bet ir pamatyti pasaulyje Lietuvą garsinančius lietuvių darbus. Miesto jubiliejus – puikus metas kurti naujas tradicijas, tad miestiečiai buvo kviečiami dalyvauti ir atrasti šiuolaikinį meną miesto erdvėse.
Gimtadienio dovana – naujas festivalis
Nors Vilnius skaičiuoja jau 700 metų ir jame gausu jo istoriją menančių pastatų ir kitų urbanistinių struktūrų, šalies sostinė turi ryškų šiuolaikinį veidą. Tad jubiliejaus proga miestui nuspręsta padovanoti modernią naują tradiciją. 2023 m. vasarą startavusi pirmoji Vilniaus performanso meno bienalė – tęstinis tarptautinis meno renginys, vyksiantis kas dvejus metus.
Egle Budvytyte, Choreography for the Running Male, performance in public space, 2014. Photography by: Sebastian Kriete
Pirmasis festivalis daugiausia dėmesio skyrė Vilniaus miestui: istoriniams ir šiuolaikiniams pasiekimams, svarbioms miesto datoms, įvykiams, vietoms ir žmonėms. Jauni ir pripažinti, garsūs ir dar tik savo kūrybinį kelią pradedantys kūrėjai iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių pasklido po sostinę žiūrovams pristatydami kūrinius, tyrinėjančius ir reflektuojančius kompleksišką miesto praeitį, dabartį ir įsivaizduodami jo ateitį. Performanso meno festivalis plėtojo daugiakultūrio ir dinamiško Vilniaus identitetą, kūrė kūrybiško ir drąsaus šiuolaikinio miesto veidą.
Vilnius – performanso meno scena visus metus
Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga visas miestas tapo scena. Pirmasis ir vienintelis tokio mastelio renginys sostinėje – performanso meno bienalė 2023 m. liepos 23 – rugpjūčio 6 d. vyko Vilniaus viešosiose erdvėse, o kai kurie pasirodymai persikėlė ir į įvairių pastatų vidų. Bienalės organizatoriai neapsiribojo vien vasara ir padovanojo miestui dar du išskirtinius renginius – 2023 m. sausio mėnesį tikrąjį Vilniaus gimtadienį paminėjo garsios performanso meno žvaigždės pasirodymas – menininkės Emilijos Škarnulytės naujas kūrinys „Afotija“. Performansą sudarė specialiai sukurta garso ir apšvietimo choreografija, didelio formato videoprojekcijos ir gyvai atliekami pasirodymai. Jiems muziką rašė daugybę apdovanojimų pelniusi Pietų Kalifornijoje užaugusi lakotų kompozitorė Suzanne Kite kartu su Jokūbu Čižiku ir Emilija Škarnulyte.
Vilniaus bienalės direktorė yra šalyje svarbi galerininkė, meno mugės „Art Vilnius“ vadovė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Diana Stomienė. Bienalės meno vadove tapo kuratorė, šiuolaikinio meno ekspertė Neringa Bumblienė.
Performansas – gyvo veiksmo menas
Idėja išplėsti meno ribas ir paversti gyvai atliekamą veiksmą menu pasaulyje susiformavo XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Nors performanse dažnai gausu muzikos, teatro ir šokio elementų, juos dažniausiai kuria vizualiųjų, tarpdisciplininių menų atstovai.
Performanso menas Lietuvoje pasirodė tik po 1990-ųjų, šaliai atgavus nepriklausomybę. Tačiau kūrėjai greitai vijosi pasaulį – jau 2011 m. menininko Dainiaus Mikšio performatyvi instaliacija „Už baltos užuolaidos“ atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje ir žiuri buvo apdovanota specialiu prizu. 2019 m. Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės sukurtas performansas-opera „Saulė ir jūra (Marina)“ laimėjo „Auksinį liūtą“ – prestižinį Venecijos bienalės apdovanojimą, o Lietuva išgarsėjo pasaulyje dėl savo indėlio į šiuolaikinę kultūrą ir performanso meną.
Šiandien šalyje su performansu dirba daugybė menininkų, jis nuolat pristatomas įvairiose parodose ir meno renginiuose, tarp kurių ir meno mugė „Art Vilnius“. Mugėje Vilniaus performanso meno bienalė meno pristatė savo stendą, kuriame lankytojai galėjo pamatyti jau įvykusių bienalės performansų įspūdžių filmus ir apsilankyti bienalės programos dalyvio, menininko Roberto Narkaus performanse „Egghorsecizmus“.
Tarptautinė Vilniaus performanso meno bienalė suteikia puikią progą iš arčiau susipažinti su performansu ir pamatyti, kaip kūrėjai čia dirba su šiandien pasauliui ir Lietuvai aktualiomis temomis ir kūrybiškai pasitelkia miesto erdves kaip savo kūrinių įgyvendinimo aikštelę.