„Vilniaus pokeris“ MO muziejuje
„Vilniuje viskas įmanoma“, – „Vilniaus pokeryje“ rašė Ričardas Gavelis. Šis kūrinys iki šiol yra vadinamas vienu iš svarbiausių Vilniaus tekstų, o 700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga jis vizualiai buvo permąstomas MO muziejuje.
2023 m. balandžio 22 d. – 2024 m. sausio 28 d. vyko didžioji MO muziejaus paroda ,,Vilniaus pokeris”.
Apžiūrėkite parodą virtualiai
Vilniuje vyksta ne tik romano veiksmas, bet ir pats Vilnius tampa romano veikėju. Taigi ir parodoje „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje buvo ne tik švenčiama Vilniaus istorija, bet ir kritiškai žvelgiama į modernaus miesto patirtį bei ateitį. Gavelio sukurtą Vilniaus personažą MO muziejuje interpretavo režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas menininkas Gintaras Makarevičius. Nuo 2023 m. balandžio 22 d. MO muziejuje Vilnių buvo galima atrasti kaip kūrybiško maišto sostinę.
„Vilniaus pokerio“ svarba Vilniui
1989 m. išleistas R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – daugiausia vertimų į užsienio kalbas sulaukęs ir Lietuvoje bei užsienyje žinomiausias lietuvų romanas apie Vilnių. Tai – ne tik išsami žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, bet ir viena pirmųjų lietuviškų knygų, nagrinėjančių miestą ir miestiečius. Vilnius čia – vienas iš svarbiausių personažų. Per miesto prizmę romane atskleidžiamos tautinės bei kultūrinės tapatybės paieškos. Čia nerasite vienos tiesos, vienos siužetinės linijos ar atsakymo, todėl „Vilniaus pokerį“ galima laikyti vienu pirmųjų postmodernistinės lietuvių literatūros kūrinių.
Romanas išlieka aktualus ir šiandien. Užsienio svečiams tai buvo puiki galimybė pažvelgti už geležinės uždangos, o Vilniaus gyventojams – pamatyti, kaip keitėsi miestas.
Literatūra persikėlė į parodų salę
Vilniaus jubiliejaus proga MO muziejuje sukurtos parodos atspirties tašku R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ pasirinktas neatsitiktinai. Romane vaizduojamas laikas ir paties romano išleidimo metai yra svarbūs veiksniai, formuojantys parodą.
Pagrindinis romano veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didžiąją MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių autorių gyvybingiausios kūrybos metas. Todėl tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miesto bei miestiečių gyvenimas atsispindėjo ir menininkų darbuose. MO muziejaus kolekcijoje – ir ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtinas menas. Tai taip pat viena iš daugelio temų, kolekciją jungiančių su paroda.
Parodoje režisierius Oskaras Koršunovas ir menininkas Gintaras Makarevičius kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir „Vilniaus pokeryje“, vieno teisingo atsakymo nėra. Į parodą patekęs lankytojas patyrė vieną ryškiausių Vilniaus miesto istorijos etapų, stipriai prisidėjusių prie to, kokį Vilnių regime šiandien.
Išskirtinei parodai – išskirtiniai kūrėjai
Parodą kuruoja viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas, o parodos architektūrą sukūrė scenografas menininkas Gintaras Makarevičius. Kritiškais, aštriais, aktualiais darbais Lietuvoje ir pasaulyje garsėjantis režisierius O. Koršunovas dar 1990 m. Vilniuje pastatė savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“. Šis spektaklis pradėjo visiškai naują Lietuvos teatro istorijos etapą bei per absurdo prizmę reflektavo to paties R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ laiko realybę.
G. Makarevičius dažnai lieka žmogumi už kadro, pro kamerą stebinčiu tikras ar išgalvotas visuomenės grupes. Realybės uždangą kūrėjas praskleidžia teatre, kurdamas scenografijas spektakliams. MO muziejuje šių menininkų duetas ieškojo netradicinių ir įtraukių sprendimų. Taigi parodos lankytojai tapo ir žiūrovais, ir dalyviais. Paroda-totalinė instaliacija Vilniaus gyventojams parodė miestą iš netolimos praeities, o lankytojams iš užsienio atskleidė dar neregėtą Vilniaus veidą.
2023 m. balandžio 22 d. MO muziejuje atidaromą parodą „Vilniaus pokeris“ lydėjo kultūrinis festivalis „MOratonas“. Jis naujais kontekstais ir sluoksniais išplėtė pagrindinę parodos temą. Lankytojų laukė susitikimai, pokalbiai, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir kiti renginiai. O jei visgi nepavyko parodos apžiūrėti gyvai Vilniuje, MO muziejus paruošė ir virtualų parodos turą – jį galima pamatyti bet kuriuo metu.
Penktąjį gimtadienį švenčiantis MO lankytojus kvietė apsilankyti atnaujintoje parodoje, kurioje savo refleksijas paliko ir žymūs vilniečiai – rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, istorikas Alfredas Bumblauskas, menotyrininkė, „Vilniaus muziejaus“ vadovė Rasa Antanavičiūtė, muzikos žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius Ramūnas Zilnys ir kompozitorius Jonas Jurkūnas.
Parodos komanda:
Parodos režisierius – Oskaras Koršunovas
Parodos scenografas – Gintaras Makarevičius
Kuratorės – Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė
Konsultantai – Jūratė Čerškutė, Laima Kreivytė, Gintautas Mažeikis, Kasparas Pocius, Almantas Samalavičius, Vladimiras Tarasovas
