1653 m. lenkų poetas Hiacyntas Przetockis satyrinėje poemoje „Pasninko pietūs, arba pramogėlė“ („Postny obiad abo zabaweczka“) rašė: „Tik lietuviams tikras skanėstas – kopūstai su grybais: / Vilniuje jie statomi ant stalo tarp kitų valgių. / Nes Lenkijoje grybai – ąžuolyne, o kopūstai – darže, / Jei viename puode – ten yra skurdas.“
XIX a. istorikai ir Vilniaus praeities tyrinėtojai, pavyzdžiui Józefas Ignacas Kraszewskis, vis grįždavo prie šio H. Przetockio posmo. Jų raštuose kopūstai su grybais laikomi būdingiausiu vilnietišku Kūčių patiekalu. Tačiau bene seniausią kopūstų su grybais receptą galima rasti dar 1699 m. antro pagal dydį LDK miesto Mogiliovo magistrato pirkinių sąskaitoje, kurioje įrašyta „kopūstai… ir prie jų baravykai, šiek tiek aliejaus ir pipirų“.
XIX a. Vilniuje leistose receptų knygose jau buvo įvairių šio patiekalo variantų – ne tik smulkintų kopūstų troškinio, bet ir visos troškintos kopūsto galvos arba jos ketvirčių, įdarytų maltais grybais. Kopūstai su grybais pradėti naudoti kaip įdaras lietiniams, bandelėms, koldūnams, lazankoms. Mielinės tešlos pyragai su tokiu įdaru vadinami suslavintu vokiškos kilmės žodžiu kulebiakais (kulebiakomis).
Vilniaus didikų virėjo Jano Szyttlerio 1848 m. knygoje „Pasninko virtuvė“ („Kuchnia Postna“) yra kulebiako receptas su ypatingu lietuvišku skonio akcentu – stintomis. Gastronomijos istorikas Aleksandras Bely jį siūlo pasigaminti kaip „vilnietiškiausią“ visos tokių patiekalų „šeimos“ pavyzdį.
Nors panašių patiekalų šiandien esama ir lenkų, baltarusių bei rusų tautinėse virtuvėse, pasak istoriko Aleksandro Bely, Vilnius turi teisę vadintis troškintų kopūstų su grybais „sostine“, nes būtent Vilnius pirmąkart, dar XVII a. šaltinyje minimas kaip tokio patiekalo geografinė nuoroda.
Šia informacija pasidalino Aleksandras Bely.
Jums reikės:
Tešlos paruošimui:
Įdaro paruošiui:
Gaminimo procesas
Gaminant bobą įdaro ingredientai ir jo paruošimo procesas yra lygiai tokie patys, kaip ir troškintų kopūstų su grybais recepto, tačiau tešla gali būti ir sluoksniuota (reikėtų 250–300 g sluoksniuotos raugintos arba neraugintos tešlos) arba taip vadinama „smėlinė“.
Ruošiant „smėlinę“ tešlą Jums reikės:
Tešlos gaminimas virtuviniame kombaine: į kombainą supilkite miltus, cukrų ir gerai atšaldytą sviestą ir minkykite, kol susiformuos trupiniai. Tuomet kiaušinio baltymą atskirkite nuo trynio, trynį įdėkite į kombainą ir viską dar kartą gerai išminkykite.
Gaminimo procesas
Iš pusės tešlos iškočiokite maždaug 6 mm storio lakštą ir juo išklokite kepimo arba troškinimo indo dugną ir šonus. Ant šio tešlos lakšto dėkite įdarą, tuomet įdarą iš viršaus uždenkite kitu tešlos lakštu lyg dangčiu. Bobą kepkite orkaitėje 180 laipsnių karščio temperatūroje 35–40 min. (smėlinės ir sluoksniuotos tešlos patiekalas yra kepamas 220 laipsnių karščio temperatūroje 15–20 min.).