Vilniaus brolijos

Brolijos, religinės dvasininkų ir pasauliečių draugijos, Vilniuje pradėjo kurtis XV a., ir yra patikimas to meto religinio gyvenimo intensyvumo rodiklis. Jų tikslas buvo kuo labiau skatinti narių krikščionišką gyvenimą, užsiimti tam tikra religine ar visuomenine veikla.

Pirmoji žinoma brolija Vilniuje įsikūrė prie parapinės Šv. Jono bažnyčios planuotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnacijos išvakarėse – 1430 m. spalį. Įkurti broliją panoro Vilniaus vaitas ir kiti Vilniaus miestiečiai, tačiau vyskupas Motiejus nurodė, kad brolijos nariai turės laikytis tokių taisyklių ir tokios apeigų tvarkos, kokios laikosi „senieji katalikai“.

Su brolijos nariais susitikti atvykdavo vyskupai. Tiems, kurie deramai pasiruošę dalyvaudavo rengiamose pamaldose ir artimo meilės darbuose, buvo suteikti keturiasdešimties dienų atlaidai. Juos buvo galima pelnyti sukalbėjus už gyvus ir mirusius brolijos narius dešimt Tėve mūsų ir tiek pat Sveika Marija arba paaukojus vieną denarą.

Brolijos taip pat steigėsi ir prie kitų bažnyčių, bet XVI a. viduryje dėl reformacijos bangos daugumos brolijų veikla užgeso arba nutrūko, o XIX a. pabaigoje visos brolijos buvo panaikintos.