Vyskupo namas

Žingsniuodami Katedros aikšte atkreipkite dėmesį į rausvo granito plokščių raštus. Tai ne šiuolaikinio meno kūrinys, o buvusios gynybinės sienos ir vyskupo namo vietų žymėjimas. Rūmų pamatai yra užkonservuoti, tad vaikščiodami raudona grindinio juosta iš tiesų žengiate istorijos takais. 1387 m. Jogaila padovanojo Vilniaus vyskupui Andriui vieną mūrinį ir keturis medinius namus, esančius Vilniaus pilies teritorijoje.

Ko reikėjo norint tapti vyskupu? Vien uolaus tikėjimo nepakako. Renkantis vyskupą buvo vertinamas kandidato išsilavinimas, organizaciniai gebėjimai ir žiūrima, kaip jis vykdo krikščionybę skleidžiančią veiklą. Be to, nuo XVI a. pradžios imta itin rūpintis, kad į vyskupo sostą įžengtų kilmingos ir įtakingos giminės atstovas.

Manoma, kad Vilniaus vyskupija buvo pati didžiausia Europoje. Vyskupai rūpinosi ne tik žmonių tikėjimu – dėl jų vykdytos veiklos šiandien galime džiaugtis Vilniaus katedra ir daugybe kitų Vilniaus bažnyčių, kurių statybas ir gerovę jie prižiūrėjo. Valdovai, didikai, vyskupai vos įsteigtai katedrai dovanojo prabangius liturginius reikmenis, iš kurių dalį pavyko išsaugoti, ir šiandien juos galite išvysti Bažnytinio paveldo muziejaus, įsikūrusio šv. Mykolo g. 9, ekspozicijoje.