Vilniuje pagonybė glaudžiai persipynusi su kitomis religijomis. Apie tai byloja šventės, papročiai ir net statiniai. Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės ortodoksų cerkvė – pirmoji akmeninė krikščionių šventykla Vilniuje – pastatyta XIV a. viduryje Algirdo žmonos, stačiatikės Marijos Jaroslavnos, iniciatyva. Sakoma, kad čia buvo pakrikštyti ir būsimieji šventieji – kankiniai Antanas, Jonas ir Eustatijus.
Yra manančių, kad viena seniausių cerkvių Vilniuje buvo pastatyta pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje. Ragutis buvo midaus gamintojų, aludarių, degtindarių dievas, garbintas puotautojų. XIV a. viduryje Ragutis buvo užmirštas, šventykla tuo metu jau buvusi apleista. Šiandien šią vietą žymi dabar skverelyje prie cerkvės ant apvalaus žemės kauburėlio, tarp dviejų liepų, stovintis esą Ragučio akmuo, rastas pamatuose netoliese, Latako gatvėje.
Tiesa, ne visi sutaria, kad tai pagonių šventyklos dalis. Tačiau prie šio dubenuotojo akmens iki šiol galite pamatyti uždegtą žvakelę – taip senąja religija besidomintys savanoriai tęsia tūkstantmetes apeigų tradicijas.