Duonos kepykla

Duona ir XIX amžiaus vilniečiui buvo labai svarbi, todėl be mažų parduotuvėlių ir namuose kepamų kepalėlių Vilniuje veikė ir didelės duonos bei konditerijos parduotuvės.

1897 m. didikas Antanas Tiškevičius Šv. Stepono gatvėje nusipirko garinį malūną ir ėmė malti savo valdose užaugintus grūdus bei gaminti miltus, o netrukus šalia išdygo nauja garinė duonos kepykla. Čia buvo kepama vilniečiams skirta duona ir bandelės. Tiesa, kad ir kaip stengtasi laikytis švaros, Vykdomoji sanitarijos komisija sulaukė skundo, kad Tiškevičiaus duoninėje Vokiečių gatvėje ponas Fridlianderis sausainiuose aptiko du stiklo gabalus penkių kapeikų dydžio.

Kepykloje buvo ruošiama ir tešla parduodama kitiems duonos kepėjams. Tad 1902 m. Tiškevičius turėjo jau visą duonos prekybos tinklą – net 68 parduotuves. Ir visos jos skyrėsi nuo tradicinių miesto krautuvėlių: buvo vienodos, švarios, baltai išdažytos, turėjo pusapvales iškabas. Be to, Tiškevičiui priklausė ir kavinė su geriausiu vaizdu mieste – XX a. pradžioje Gedimino kalno bokšte buvo galima pasilepinti Tiškevičiaus bandelėmis, kava ar arbata ir pasigrožėti miesto panorama.