Žengdami gatve pamatysite restauruotas senųjų parduotuvių iškabas. Žibalo bei druskos krautuvės pritraukdavo įvairiausius klientus. Beje, XIX a. moteris, ypač žydes, už prekystalio buvo galima sutikti dažnai. Tad nenuostabu pamatyti jų vardus iškabose.
Nors druskos ir žibalo reikėjo visiems, tačiau kolonijinių prekių parduotuvėse kvepėjo prabanga. Prieskoniai, džiovinti vaisiai, kava, cukrus, arbata, šokoladas – tokie kvapai sklido iš šių parduotuvių. Pasitaikydavo ir kontrabandinių prekių ir net padirbinių, pavyzdžiui, buvo džiovinamos jau kartą panaudotos arbatžolės. Tiesa, gerbiamų parduotuvių savininkai įvairiausiais būdais stengėsi nuo jų apsisaugoti, laikraščiuose buvo spausdinami tikri prekybos ženklų pavyzdžiai, pakuotės imtos žymėti.
Nenuostabu, dėl ilgos kelionės į Lietuvą arbata kainavo nemažai – net iki dviejų savaičių valstiečio uždarbio už svarą. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo tikima, kad gera yra tik brangioji karavano arbata, kuri iš Kinijos per Rusiją atkeliaudavo kupranugariais.