Valdovų rūmų sodas

XVI a. visam laikui pakeitė lietuvių valgymo įpročius. Tiesa, iš pradžių šiandien mums gerai pažįstami produktai puikavosi tik ant didikų stalų. O šiandien dauguma mūsų valgome tokį pat maistą, kokį XVI–XVIII a. sau galėjo leisti tik valdovas ir didikai. Viskas prasidėjo LDK kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam vedus Boną Sforzą – ji į dvarą atsivežė dalelę gimtosios Italijos, ir karališkoje virtuvėje padvelkė nauji vėjai. Prie Žemutinės pilies buvo įkurtas sodas, kuriame augo itališki augalai, prieskoniai ir daržovės. Kaip jis atrodė, kaip kvepėjo galėsite išvysti atšilus orams užsukę į Valdovų rūmų kiemelyje atkurtą Bonos Sforzos sodą ir įkvėpę jo aromatų.

Porai, salierai, špinatai, artišokai, bazilikai ir rozmarinai iš karališkojo sodo tais laikais atrado kelią ir į kitų didikų lėkštes. Bandyta užauginti ir vynuogyną, tačiau lietuviškos žiemos buvo nepermaldaujamos. Tačiau archeologams pavyko atrasti vieną vynuogės sėklą iš tų laikų – šiandien ją pamatysite Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje. Tad tai, ką šiandien kiekvienas turime savo šaldytuve ar auginame sode – morkas, petražolių šaknis, salierų šaknis, porus, – kadaise didikų buvo bendrai vadinama „itališkosiomis daržovėmis“.