Pranciškonų vienuolynas

Kadaise Vilniuje buvo įsikūręs dar vienas miestas, ir priklausė jis pranciškonams. Čia gyvenę pranciškonai turėjo savo vaitą, teisėją bei pranciškonų gvardijoną. Seniausi jų namai – XIV a. netoli tuometinio Trakų kelio įkurtas pranciškonų vienuolynas. Tiesa, XVI a. maro metu visi vienuoliai išmirė, ir kurį laiką vienuolynas stovėjo tuščias, jį siaubė gaisrai. Todėl šiandien vienuolyno pastatas smarkiai pasikeitęs.

Norint įstoti į pranciškonų ordiną, buvo itin svarbu turėti muzikinių gebėjimų. Daug dėmesio vienuoliai skyrė ne tik muzikai, bet ir mokslui, menui. Vienuolynas garsėjo kaip intelektualinis Vilniaus centras, čia XVII a. veikė mokykla, spaustuvė, buvo rengiamos net teologinio turinio konferencijos didikams ir miestiečiams. Vienuolyno bibliotekoje saugota keli tūkstančiai tomų knygų ir rankraščių. Jo patalpose buvo įkurta ir pirmoji lietuviška mokykla. Čia gyveno ir daug žymių žmonių, tokių kaip Jonas Basanavičius bei Juzefas Montvilas. Pranciškonų bažnyčioje iki šių dienų galima pamatyti, per įvairias negandas išsaugotą, XVII–XVIII a. sukurtą nėščiosios Dievo Motinos skulptūrą, garsėjusią stebuklais, kurių tikėdavosi vaikų susilaukti norinčios poros.