Į Lenkiją vizitės atvyko karalienės Liudvikos Gonzagos kvietimu, tačiau jų kelionė truko ilgai ir pavyko ne iš pirmo karto. Plaukiant iš Prancūzijos į Lenkiją, jas užpuolė jūroje, todėl pakeitęs kursą laivas atsidūrė Anglijoje. Grįžusios į Prancūzija, jos vėl leidosi į kelionę ir atvyko į Gdanską. Lenkijoje įsikūrus vizičių noviciatui, ten keliavo ir lietuvės.
Į Vilnių pirmas šešias vizites pakvietė ir jų vienuolyną dosniai aprūpino pasiturinti našlė Ona Varškėtaitė-Karosienė-Dezelštienė, kurios dukra mokėsi noviciate Varšuvoje. Atsirinkdamos naujas nares į vienuoliją, vizitės nebuvo tokios išrankios kaip tuo metu žinomi ir populiarūs vienuolynai – čia buvo priimamos ir vyresnės, ligotos moterys ar našlės. Nors atvykusios į Vilnių vizitės pirmiausia užsiėmė ligonių slauga, tačiau ilgainiui tapo viena pagrindinių kilmingų merginų lavinimo įstaiga, kurioje vienu metu gyveno iki 40 merginų. Jos buvo mokomos ne tik tikėjimo ar gero elgesio, bet ir geografijos, aritmetikos, istorijos, prancūzų bei vokiečių kalbų, piešimo ir muzikos.