Nors su kino magija vilniečiai susipažino XIX a. pabaigoje Bernardinų sode, pirmasis kino teatras „Iliuzija“ duris atvėrė kiek vėliau – 1907 metais. Čia kino filmus galėjo stebėti du šimtai žiūrovų. Pramoga taip išpopuliarėjo, kad netrukus kino teatrai pradėjo dygti kaip ant mielių – vien Didžiojoje gatvėje jų buvo keli. Po Pirmojo pasaulinio karo vilniečiai kino menu galėjo mėgautis jau 6 kino teatruose. Ekranuose buvo rodomi patys įvairiausi filmai, tačiau neapsieita ir be skundų. Religingiems miestiečiams nepatiko, kad vaikai gali patekti į filmus, kuriuose rodomi tango šokėjai. Buvo kuriami ir filmai apie Vilnių – pažįstami vaizdai padėdavo pritraukti žiūrovų.
Kinui rodyti reikėjo nemažai pinigų – kino mokestis miesto magistratui buvo taip pat nemažas, – tad kino pramonė Vilniuje priklausė turtingiems žydams ir rusams.