Vilniaus viešasis transportas

Šiandien įsėdę į autobusą galite apkeliauti visą Vilnių. Pirmieji autobusai į Vilniaus gatves išriedėjo 1905 m.: vasaromis jie veždavo keleivius nuo Katedros aikštės iki Verkių. Bilietas kainavo penkis kartus brangiau nei arklių traukiamo tramvajaus, tačiau kelionė autobusu buvo patogesnė ir greitesnė.

Kelionę autobusu sau leisti galėjo tik pasiturintieji, vienu metu juo galėjo važiuoti 14-16 žmonių. Reguliarūs autobusų maršrutai pradėti sudarinėti tarpukariu, ir netrukus Vilniuje jų jau buvo 8. Tačiau miestas be viešojo transporto liko per Antrąjį pasaulinį karą. Autobusai į gatves grįžo tik 1946 m. Tai buvo 17 senų, vokiečių armijos suremontuotų ir paliktų, autobusų. Prie jų prisijungė ir žmonių vežimui pritaikyti sunkvežimiai ZIS-5, gauti iš rusų kariuomenės. Pirmasis reguliarus maršrutas pokario metais buvo „Žvėrynas-Geležinkelio stotis“.

Šiandien Vilniaus simboliu tapę troleibusai į gatves išriedėjo XX a. viduryje, kuomet buvo nutiestas 7,8 kilometro tinklas. Juo keleiviai galėjo keliauti iš Antakalnio į stotį. Laikas bėgo ir 1975 m. troleibusai Vilniuje jau galėjo nuvažiuoti 480,6 kilometro.