Istoriniame laikotarpyje, kuriame esame, linkstame save apibrėžti kaip laisvės forpostą, būti Europos centru, tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tačiau kas gi yra forpostas? Tai išneštas į priekį gynybinis taškas, turintis saugoti pažeidžiamiausią miesto vietą – vartus, kurie yra dažniausiai šturmuojami. Puikiausias to pavyzdys – bastėja prie buvusių Vilniaus Subačiaus vartų.
Profesoriaus Alfredo Bumblausko manymu, dažnai pamirštama, kad esame forposte. Juk Vilnius yra toliausiai Rytuose įsikūrusi Europos Sąjungos sostinė. O tikro europietiškumo kūrimas neprieštarauja gynybinėms misijoms, gynybiniam ir forpostiniam vaizdiniui.
Istorikas, rašytojas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas Vilniaus negali pavadinti sočiu miestu ir tvirtu forpostu. Jei norime išlaikyti lietuviškai kalbančią Lietuvą, per 50 metų turime įkurti lietuvių absorbcijos ministeriją. Kitaip nepajėgsime išspręsti visų demografinių problemų.
Klausiate, kaip po 50 metų atrodys Vilnius? Apžvalgininko Vytauto Bruverio manymu, Vilnius, sėkmingai pabuvęs laisvės forpostu, galų gale taps sočia provincija ir meilės oaze, skambančia vaikų balsais.
Platūs istorijos vingiai mus atveda prie misijos paribio civilizacijų karo fronto linijoje būti vienu iš pirmųjų ugnies taškų. Tai pastebima šiandien, kai vėl atsiduriame didžiųjų Olimpo dievų susirėmimo fronto linijos pakraštyje.
VU docentė dr. Margarita Šešelgytė pastebi, kad esame matomi kaip kovotojai už laisvę. Tad net jei Europos sudėtis pasikeistų, Vilnius turi šansą išlikti.
Žvelgiant į tai, kas vyksta Europoje, pastebima labai daug sotumo ir nenoro kovoti už laisvę. Tačiau sotumas prieštarauja laisvei. Tie gyventojai, kurie nori gyventi sočiai, nėra pasiruošę kovoti už laisvę. Tai parodo, kad pasaulyje pasirinkimas tarp laisvės ir saugumo tampa labai svarbia dilema tiek asmeniniu, tiek miesto, tiek valstybiniu lygmeniu.
Norint atsakyti į klausimą, kokia Vilniaus misija Europoje – laisvės forposto ar sočios provincijos, reikia sau atsakyti į klausimą, kas mums svarbiau – saugumas ar laisvė ir stabilumas. Stabilumas reiškia sotumą. Tad privalome tyliai ir ramiai laikytis to, ką turime.