Per praėjusį šimtmetį – amžių, kurį palikome visai nesenai – įvyko tiek pokyčių, kad Vilnius gali atrodyti ir labai atpažįstamas, ir visiškai kitoks, nei buvo anksčiau. Pažvelgę į garsaus fotomenininko Jano Brunono Bulhako XX a. pradžios Vilniaus nuotraukas ir jas palyginę su šiandieniniu Vilniumi, pamatytumėte nemažai atpažįstamų pastatų, tradicijų įamžinimų, tačiau ir daugybę jau išnykusių vietų ir miestiečių pramogų vaizdų.
Šiandien Nerimi nebeplaukia sieliai, miesto gatvėmis nejoja arkliai, tačiau rieda autobusai, galite apsipirkti Halės turguje ar gyventi miesto kotedžuose. Praėjusiame amžiuje Vilnius plečiasi greitai, prie miesto prijungiama nemažai aplinkinių kaimų, gyvenviečių, net miestelių. Mieste įsižiebusi elektra tarsi užkuria miesto variklį, ir Vilnius lekia į ateitį milžinišku greičiu. Gyvenimo sąlygos sparčiai gerėja, stiebiasi inovacijų ir mokslo daigai, kyla gamyklos, keičiasi miestiečių pramogos ir patiriama daugybė pirmų kartų. Šiandien mums įprasti dalykai prieš 100 metų atrodė lyg maži stebuklai.
Užsukite į pirmąjį kino teatrą patirti iliuzijų meno, įjungdami šviestuvą prisiminkite elektros Vilniuje atsiradimo istoriją, įsėdę į autobusą pagalvokite, kur juo keliavo pirmieji vilniečiai, senamiestyje atsukę čiaupą atsigerti švaraus vandens nepamirškite, kad jis atkeliauja iš šimtametės siurblinės, o visą Vilnių ir šimtmečio pokyčius apžvelkite iš Televizijos bokšto apžvalgos aikštelės.