„Sakoma, kad Vilnius – išskirtinių istorijų kupinas miestas. Dažnas gyventojas, skubėdamas į darbą ar vaikščiodamas po parką, nesusimąsto, kokią istoriją slepia miesto pastatai, paminklai, aikštės. Tad istorikai padarė milžinišką darbą – 700 metų sostinės istoriją apibūdino trumpais tekstais, kurie įtraukia ir supažindina su dar negirdėtais faktais, kūrusiais Vilniaus identitetą. Perskaitę juos visai kitomis akimis žvelgsite į tas miesto vietas, kurių anksčiau net nepastebėdavote“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
„Istorinį Vilniaus menių“ parengė profesionalūs istorikai Neringa Dambrauskaitė, Marius Ėmužis, Norbertas Černiauskas, Akvilė Naudžiūnienė ir Martynas Jakulis.
„Viliuosi, kad šis projektas padės vilniečiams ir miesto svečiams pamatyti ir patirti įvairiapusiškesnį, „daugiasluoksnį“ Vilnių. Svarbiau ne faktų gausa, bet perspektyvų įvairovė. Pasakojimuose nesikoncentruojama vien į reprezentatyviausią Vilniaus erdvę ‒ senamiestį, jokiu būdu neneigiant jo neabejotinos reikšmės. Tekstuose kalbama tiek apie žmones, tiek su miestu susijusius pasakojimus ir legendas. Tai pat svarbu, kad akcentuojamos ir šlovės akimirkos, ir miestą ištikdavusios negandos ‒ nuo pralaimėjimų, gaisrų iki epidemijų. Linkiu ne tik skaityti istorijas, bet ir pabandyti jas patirti, o vaikštant po Vilnių nebijoti nusukti nuo įprastų maršrutų, nes čia visada laukia kažkas įdomaus“, – sako istorikas Martynas Jakulis.
Istorikė Neringa Dambrauskaitė teigia, kad šios istorijos svarbios ne tik Vilniečiams, bet ir miesto svečiams.
„Šios istorijos yra svarbios ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Kartu jos yra labai įdomios, atskleidžiančios ir miesto socialinio gyvenimo pusę. Galiu pasakyti, kad čia rasite žinių ne tik apie vakarietiškos Magdeburgo teisės suteikimą Vilniui, Vilniaus herbo reikšmę ar Trečiojo Lietuvos Statuto parengimą ir išleidimą šiame mieste, bet ir apie tai, kokie LDK valdovai rezidavo Vilniuje, kokios svarbios vestuvės ir kiti pasilinksminimai vykdavo mieste, kaip Vilnius pasipuošdavo valdovams grįžus po pergalių mūšiuose, ar nuo kada atsirado Kaziuko mugės rengimo tradicija“, – sako Neringa Dambrauskaitė.
Istorikų komanda tikisi, kad kiekvienas skaitytojas galės pasisems žinių, bet pasakojimai taip pat įkvėps naujų idėjų ir pasvarstymų.
„Daug kas šiuose trumpuose tekstukuose į miesto istoriją įvedama pirmą kartą – miesto istorijos kontekste buvo pamiršta, nuvertinta arba laikoma per „šviežia“. Skaitant surinktas Vilniaus istorijas, gali kilti idėjų įvairioms iniciatyvoms, veikloms, kurios įprasmintų Vilniaus 700 metų jubiliejų. Tai gali tapti ir atspirties tašku, pagal kurį vertiname, koks buvo mūsų miestas, koks jis yra dabar, kokia yra jo istorija ir kaip miestiečiai gyveno įvairiais istoriniais periodais. Galiausiai, kaip galima prisidėti tą istoriją prisimenant, primenant kitiems ir įprasminant“, – sako istorikas Marius Ėmužis.
Istorikai įsitikinę – kiekvienam vilniečiui turėtų būti pravartu žinoti savo miesto istoriją. Svarbiausia į ją žiūrėti atviromis akimis, įvairiais rakursais, netradiciškai.
„Tai labai gera proga dar kartą prisiminti, koks turtingas miestas yra Vilnius. Savo turtingumu iš esmės stipriai išlindęs iš Lietuvos ribų – ypatingas jis ir Europos kontekste. Manau, kad svarbu kiekvieną dieną vaikštant po Vilnių, einant į darbą ar tiesiog gyvenant, vis šitą prisiminti. Kiekvienas miestas yra tuo stipresnis, kuo miestiečiai yra labiau susisaistę su savo miestu ‒ tam tikra prasme tapatybiškai. O tapatybei labai svarbu kultūrinė, istorinė patirtis, kuri slepiasi miesto gatvėse ir miesto erdvėse. Tiems, kurie skaitys, linkiu nesustoti tik ties šiomis istorijomis, nes jos yra tik graži pradžia, o Vilnius yra turtingas ir savo turtus gali atskleisti kiekvieną dieną“, – teigia istorikas Norbertas Černiauskas.
Nuo senų laikų Vilnius garsėja kaip daugiakultūrinis ir daugiatautis miestas, tad šios istorijos iliustruoja šį faktą.
„Pagrindinė žinutė, kurią siunčia „Istorinis Vilniaus meniu“ – Vilnius toks skirtingas, bet po jo skliautais telpa visi. Miesto istorinė įvairovė ir šiuolaikinis veržlumas bei žaismingumas, daugiaperspektyvis požiūris į miesto augimą ir kultūros paveldo puoselėjimą – visą tai aprėpia ir iliustruoja pateiktos istorijos. Tad skaitytojams palinkėčiau drąsiai patiems fiksuoti savąsias Vilniaus istorijas – vieną dieną jos taps bendros Vilniaus istorijos dalimi“, – sako istorikė Akvilė Naudžiūnienė.