Paaiškėjo, kaip atrodys kitąmet Gedimino kalno papėdėje įsikursiantis paviljonas

Kitąmet sostinėje atsivers nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Po Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Architektūros fondo surengto atviro konkurso jau žinoma, kaip atrodys 2023 metais vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta. Galimybę įgyvendinti savo architektūrinę idėją laimėjo kūrėjų duetas – architektai Dalia Puodžiūtė ir Julius Seniūnas.

Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus 700 metų jubiliejui dovanos paviljoną, kuriame lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Čia bus eksponuojamas šiuo metu pagal unikalią ir anksčiau niekur nepublikuotą archyvinę medžiagą muziejaus kuriamas Vilniaus senamiesčio maketas. Siekdamas surasti geriausią vizualinį sprendimą muziejus surengė atvirą konkursą ir iš architektų bei tarpdisciplininių komandų sulaukė šešių projektų, kuriuose siūlyta, kaip turėtų atrodyti paviljonas.

„Visi siūlyti projektai labai stiprūs. Idėjos gaivios, šviežios, todėl net ir galutiniame etape, kuriame dalyvavo trys iš šešių projektų, buvo nelengva pasirinkti nugalėtoją. Akivaizdu, kad jauni ir kūrybingi autoriai ieškojo būdų, kaip būsimą paviljoną paversti ne tik statiniu, bet vieta susitikti, atrasti, pažinti. Ir čia išsiskyrė projektas „Atlasas“, kurio autoriai paviljoną mato kaip informacinį, architektūrinį ir socialinį tinklą, o juk būtent iš to susideda ir pats miestas. Autorių sumanymas atliepia muziejaus projekto idėją, kurią visuomenei planuojame pristatyti kitų metų pavasarį“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.

Puodžiūtės ir J. Seniūno pasiūlyta paviljono idėja, pačių sumanytojų žodžiais tariant, tarsi atlasas įkurdina įvairialypę būsimą ekspoziciją ir architektūrinėmis priemonėmis ją sujungia į vieną visumą. „Dominuojančiu tašku, žinoma, pasirinkome XIX a. Vilniaus maketo eksponavimo vietą, kuri, panaudojant įvairias architektūrines detales, perauga į atvirą tinklą, aprėpiantį jau ne tik pačias ekspozicijos erdves, bet ir kur kas daugiau – skirtingus unikalios Gedimino kalno papėdės parko elementus, o kartu ir miestiečius, ir miesto svečius. Siekiame, kad tai būtų ne tik paviljonas mieste, tačiau ir miestas paviljone“, – sako idėjos autoriai.

Atvirą ekspozicinės erdvės-paviljono „Vilnius prieš 200 metų“ idėjų konkursą muziejus organizavo kartu su Architektūros fondu, paskatinusiu dalyvauti bendruomenės narius ir prisidėjusiu renkant geriausią projektą.

„Šiuo atviru konkursu siekėme sukurti paskatą architektams parodyti savo kūrybinį potencialą. Konkursą laimėjęs pasiūlymas yra drąsus, šventiškas, taip pat ir gerai apgalvotas, tvariais principais kuriamas paviljonas. Tikime, kad šis projektas prisidės prie muziejaus sumanyto pasakojimo kūrimo: kviesdamas į esamą erdvę pažvelgti kitu rakursu, paskatins aktyviau įsivaizduoti, kokie pokyčiai Vilniaus mieste įvyko per paskutinius du šimtus metų“, – teigia Architektūros fondo direktorius Martynas Germanavičius.

Galutiniame etape savo idėjas pristatė ir autoriniais atlygiais buvo įvertinti Tomas Valentinaitis (projektas „Paviljonas“, už lakoniškumą, pragmatiškumą ir šiuolaikišką materialaus ir virtualaus turinio supynimą) bei Artūro Čertovo, Aleksandro Čebotariovo ir Lauros Kuršvietytės (projektas „Paviljonas“, už daugiasluoksnių ir estetiškų patirčių vietą) komanda.

Trumpai apie projektą

Paviljonas Gedimino kalno papėdėje bus atidarytas 2023 m. pavasarį. Iki tol Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su projekto partneriais kvies diskutuoti Vilniaus miesto praeities, dabarties ir ateities temomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei iniciatyvose. Tikimasi, jog paviljonas taps unikalia susitikimų vieta, kuri leis patirti Vilnių tokį, koks jis buvo XIX a., ir taip sustiprinti ryšį su šiuo miestu.