Virtualus pasivaikščiojimas XIX ir XX a. Vilniuje: kodėl kefyras buvo laikomas vaistu ir kada suklestėjo kino teatrai?

Jau prieš beveik kelis šimtus metų Vilniuje  turistus viliojo garsus šokolado fabrikas, o kiek vėliau lankytojus ėmė traukti kino teatrai ir į gatves išjudėjo autobusai. Artėjančio Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga rengiamas projektas „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia sostinės praeitį pažinti iš arčiau ir pasivaikščioti virtualiame ture po XIX ir XX amžius, prisiliečiant prie svarbiausių to meto aktualijų ir kasdienybės sričių.  

Kelionė per XIV - XX a. Vilniaus epochas

Jean Baptiste Arnout, Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Dominikonų gatvė ir Bajorų institutas Vilniuje. 1850 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Paskutiniuose turuose – netikėti faktai 

Agentūros „Go Vilnius“ sukurtas projektas „7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ net septynias savaites iš eilės kaskart apžvelgė vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį bei pakvietė virtualiai pasivaikščioti po skirtingas Vilniaus epochas. Projektu siekiama, kad kiekvienas pajustų skirtingas epochų nuotaikas, pamatytų nepažintą sostinės pusę: virtualiai pažvelgtų į Vilnių kaip į legendų miestą, taip pat kaip į žmonių, gastronomijos, apsipirkinėjimo, modernizacijos centrą, sugebėjusį, nepaisant gaisrų ir pandemijų, suklestėti kultūros pagalba. 

Pirmuose penkiuose pasivaikščiojimų maršrutuose apžvelgusi svarbiausius Vilniaus įvykius ir aktualijas nuo XIV iki XVIII amžiaus, paskutiniuosiuose turuose projekto istorikė Luka Sinevičienė kviečia susipažinti su XIX ir XX amžių sostinės kasdienybe. Nusikėlus į XIX a. Vilnių, galima įsitikinti, kad anuomet kaip niekuomet klestėjo prekyba –  reklamos, šurmulys, zujantys gyventojai, dideli vitrinų langai – XIX a. Vilnius, galima sakyti, buvo toks pats aktyvus, kaip ir šiandien. Sunku patikėti, tačiau jau tuomet Vilniaus gatvėse buvo įsikūrę 5 000 krautuvių, galėjusių patenkinti keisčiausius pirkėjų norus, veikė garsus šokolado fabrikas bei prekybos centras. Be to, nustebins ir tai, kad vaistinės prekiavo mums visiškai neįprastais „vaistais“, tarp kurių – ir kefyras.  

Paskutiniajame – septintajame – projekto ture kviečiama apsilankyti XX a. Vilniuje ir pamatyti ten virusį gyvenimą: prisiminti elektros Vilniuje atsiradimo istoriją, sužinoti apie pirmuosius autobusus ir šimtametę vandens siurblinę, o visą Vilnių, jo sparčią plėtrą ir šimtmečio pokyčius apžvelgti iš Televizijos bokšto apžvalgos aikštelės. Turas taip pat suteiks progą užsukti į pirmąjį kino teatrą patirti iliuzijų meno bei sužinoti, kodėl kai kurie kino seansai buvo skirti tik suaugusiems.   

Vokiečių g. Vilniuje prieš 1918 m.

Sulaukė miestiečių susidomėjimo 

 „Per septynias projekto savaites vilniečiai ir miesto svečiai turėjo progą ne tik prisiminti  jau girdėtus faktus, bet ir sužinoti archyvuose primirštas, tačiau neįtikėtinas sostinės istorijas. Projektas sulaukė didelio įvairaus amžiaus žmonių ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos kampelių susidomėjimo. Tikimės, kad tuos, kurie kiekvieną savaitę leidosi į šias pažinimo keliones, virtualūs turai paskatino dar labiau didžiuotis Vilniumi ir norą drauge kurti miesto ateitį“, – sako „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė. 

Visus istorikų paruoštus maršrutus apie skirtingas Vilniaus epochas galima rasti  projekto tinklapyje www.700vilnius.lt, juos galima lankyti virtualiai, ar atrandant miestą ,,gyvai”, atsidarius skaitmeninį žemėlapį. 

2023 m. Lietuvos laukia istorinis įvykis – Vilniaus 700 metų jubiliejus. Pirmieji jubiliejui skirti  projektai jau startavo. Ilgalaikį projektą „Vilnius 700“ inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė,  programos kuravimas patikėtas Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūrai „Go Vilnius“. Kelis metus organizuojama šventė kuriama partnerystės principu.  

Zalkindų prekybos namai Vokiečių ir Didžiosios g. sankirtoje Rotušės a. Atvirukas. Leidėjas J. Ch., W., ~1915 m.