Žydiškajam Vilniui – amerikiečių žvaigždės kompozitoriaus Michaelo Gordono kūrinys

Vilniaus jubiliejui skirtas renginių ciklas „Muzika Vilniui“ baigiasi vieno garsiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečių minimalisto Michaelo Gordono muzika, skirta sostinei. Jis pasirinko ir sukūrė kūrinį, atliepiantį miesto žydiškosios istorijos paveldą.

Liepos 5 d., trečiadienį, 21 val. intriguojančioje erdvėje suskambės Michaelo Gordono kūrinio „Resonance“ devyniems trombonams pasaulinė premjera. Kompozicija sukurta buvusio Vilniaus geto Žydų tarybos (Judenrato) pastato kiemeliui ir išryškina ne tik žydų istorijos sostinėje paveldą, tačiau atskleidžia ir paties kompozitoriaus ryšius su Lietuva.

Koncerte skambės ir keletas kitų kompozitoriaus kūrinių, plačiau supažindinsiančių su jo kūrybos stiliumi. Muziką publikai dovanos gausias atlikėjų pajėgas šiam koncertui subūręs „LENsemble Vilnius“ – Lietuvos ansamblių tinklas, vadovaujamas kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako.

Kitą dieną, liepos 6-ąją 14 val., organizatoriai kviečia į Rūdninkų skvere vyksiantį susitikimą bei pokalbį su M. Gordonu. Taip pat su koncerto bilietu nemokamai 13 val. ir 15 val. vyks ekskursijos po Vilniaus senamiestį, kuriose bus galima plačiau susipažinti su žydų istorijos paveldu. Būtina išankstinė registracija.

Pasaulinė premjera – įvairius prisiminimus saugančiame kiemelyje

Kompozitoriaus pasirinkta vieta kūriniui saugo ir šviesius, ir tragiškus žydų istorijos Vilniuje prisiminimus. Šiandien šį kiemelį, esantį tarp Arklių ir Rūdninkų gatvių, juosia Vilniaus teatras „Lėlė“, Valstybinis jaunimo teatras bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.

„Man labai patiko ši vieta, iš kurios atsiveria nuostabus panoraminis vaizdas. Jame stovi skulptūra, primenanti apie žydų getą. Dar vienas dalykas, kuris mane ten patraukė, tai muzikos mokykla – tai tarsi šviesioji kiemelio, kuriame vyko ir skaudžių dalykų, istorijos pusė. Šiai erdvei sukursiu muziką, kuri čia skambės puikiai, nes garsas galingai sklis tarp sienų, namų kampų“, – džiaugėsi kompozitorius, dar prieš mietus atvykęs į Vilnių išsirinkti erdvės savo kūriniui.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, naciams okupavus Lietuvą, nemaža dalis Vilniaus senamiesčio buvo paversta į du uždarus žydų getus – Didįjį ir Mažąjį, veikusius 1941–1943 metais. Rūdninkų gatvėje, dabar 8-tuoju numeriu pažymėtame name, buvo įkurta geto taryba, kitaip žinoma kaip Judenratas.

Tačiau dar tarpukariu šiame pastate virė gyvenimas. Jame veikė Žydų religinė gimnazija, viena iš prestižinių miesto mokyklų – pirmoji, kurioje buvo dėstoma jidiš kalba. Čia dirbo garsus muzikos pedagogas Jakovas Geršteinas, Holokausto metais neapleidęs savo pedagoginio pašaukimo ir vadovavęs chorui Vilniaus gete. Šiame kieme buvo įsikūręs ir Žydų muzikos institutas, veikęs nuo 1924 iki 1940 metų bei turėjęs net savo orkestrą ir operos studiją.

Vilniaus geto laikotarpiu pro Judenrato pastatą buvo įėjimas į geto teatrą. Nors teatro idėją bendruomenė vertino skirtingai, jis buvo labai populiarus, o per pirmuosius metus surengė daugiau nei 100 spektaklių.

Šiandien tragišką Vilniaus žydų istoriją primena kiemelyje 2000 m. Holokausto aukoms atminti pastatyta skulptūra „Vilties liepsna“, sukurta garsaus lietuvių kilmės meksikiečių menininko Leonardo Niermano.

Vieta pasirinkta neatsitiktinai

Kaip pats kompozitorius atskleidžia, jį su Vilniumi sieja šeimos istorija, todėl nenuostabu, kad M. Gordoną patraukė būtent šis kiemelis.

Visai šalia Vilniaus, tuometiniame Lenkijos Dziatlovo miestelyje (dabar jis Baltarusijos teritorijoje, pervadintas Zietela) augo M. Gordono tėvas, kuris vėliau, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, atvyko čia mokytis jidiš kalba ir svajojo tapti inžinieriumi.

Tyrinėdamas sostinę ir ieškodamas vietos kūriniui, M. Gordonas pasidalijo ir prisiminimais: „Tai mano ketvirtoji kelionė į Vilnių. Pirmą kartą čia atvykau prieš dvidešimt metų ir prisimenu, kad tuometinis Vilnius atrodė visai kitaip. Jau per buvusius apsilankymus pamėgau klajoti senamiesčio gatvelėmis, o dabar panorau geriau susipažinti su vietomis, kur galima rasti žydų kultūros ir istorijos objektus.“

Gordonas kūryboje sujungia subtilų ritminį muzikos plėtojimą su neįtikėtina energija. Anot leidinio „The New Yorker“ muzikos kritiko Alexo Rosso, ji įkūnija „pankroko įniršį, neramų laisvojo džiazo spindesį ir klasikinės muzikos modernumą“.

„Visada kūriau tai, kas man įdomu, arba tai, ką šiuo metu jaučiu, kas man atrodo teisinga, kokia nuotaika tvyro viduje. Tai gali būti ir labai lengva, ir labai rimta muzika, o pastaruoju metu mane domina buvimas aplinkoje, kurioje sklinda muzika: tada tarsi pasineri į ją“, – sako kompozitorius.

Kompozitoriaus muzika atliekama visame pasaulyje. Gordonas, kartu su Julija Wolfe ir Davidu Langu, yra įkūrę legendinį šiuolaikinės muzikos kolektyvą „Bang on a Can“.