Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodos

2023 m. kovo 16 d. atnaujintame Radvilų rūmų dailės muziejaus korpuse buvo atidarytos parodos „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“. Šešiose salėse kelios dešimtys XVI–XIX a. kūrinių atrinkti iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus istorinės dailės „aukso fondo“ ir Lvivo Boryso Voznyckio nacionalinės dailės galerijos kolekcijos. Šios salės nuo šiol globos ir pirmą kartą Lietuvos meno mylėtojams pristatomus kūrinius, praėjusiais metais atgabentus iš Ukrainos.

2023 m. gegužės 18 d. visuomenei buvo atvertas atnaujintas, modernus ir lankytojams pritaikytas Prano Gudyno restauravimo centras ir įvairaus amžiaus auditorijai pritaikytos edukacinės erdvės su specialia renginių ir edukacinių dirbtuvių programa.

Teminės parodos keturiuose muziejaus padaliniuose

Balandžio 7 d. Nacionalinėje dailės galerijoje buvo atverta tarptautinė paroda „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“ ir organizuota ją lydinti edukacinių renginių programa. Pristatomi užsieniečių menininkų – Pirmojo pasaulinio karo metu Vilnių okupavusios Vokietijos karininkų-dailininkų, sovietmečio baltarusių ir ukrainiečių fotografų – Vilniuje sukurti ir Vilniui skirti kūriniai, pasakojamos jų atsiradimo ir gyvenimo istorijos.

Gegužės 25 d. paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ ir edukacinių renginių programa Vytauto Kasiulio dailės muziejuje kvietė susipažinti su į Paryžių emigravusių, Lietuvos ir Vakarų Europos meninį gyvenimą sujungusių litvakų dailininkų kūryba ir jų novatorišku indėliu į Paryžiaus mokyklos – École de Paris – raidą.

Liepos 14 d. Nacionalinės dailės galerijos lankytojai galėsžjo susipažinti su Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrinių retrospektyva ir dalyvauti edukacinių renginių programoje. Šio menininkų dueto kūryba parodoje buvo pristatoma kaip neatsiejama XX–XXI a. sandūroje Lietuvos dailėje vykusių istorinių permainų dalis.

Spalio 3 d. paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“ yra tęstinio 2022–2023 m. projekto „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, skirto Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui, dalis. Ši paroda – vizualus žemėlapis, meninė kelionė per įvairiatautį Vilnių, kurioje kiekviena salė suteikė progą susipažinti vis su kita „atneštine kultūra“ – tapybos darbais, skulptūriniais objektais, istoriniais dokumentais ar kitokiais užsieniečių kūrėjų indėlį atskleidžiančiais liudijimais.

Spalio 26 d. menininkų dueto Pakui Hardware paroda ir edukacinių renginių programa Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Įtraukianti kinetinė instaliacija, sukurta kartu su Ona Lozuraityte-Išora ir Petru Išora-Lozuraičiu, kvietė žiūrovus pasivaikščioti po postnatūralų peizažą, kuriame įprastas gamtines medžiagas keis industrinės ir hibridinės materijos, tokios kaip su plastiku persimaišęs dirvožemis ar inžineriniuose projektuose naudojama geomembrana.

Lapkričio 10 d. Nacionalinėje dailės galerijoje buvo pristatoma tarptautinė paroda „Vilnius-Wilno-Vilne dailėje. ,,1918–1945. Vienas miestas, daug istorijų“, katalogas ir edukacinių renginių programa. Lenkų ir lietuvių tyrinėtojų dėmesį traukiantis Vilniaus meninis paveldas virto paroda, apibendrinančia atliktus tyrimų rezultatus, kvietė naujai pažvelgti į iki šiol kontroversiškas interpretacijas keliantį Lietuvos ir Lenkijos istorijos etapą.

2023 m. rudenį paroda „Geležinis Vilnius“ ir edukacinių renginių programa tęsė geležinio vilko legendą ir ją perkėlė į šiuolaikinį Vilnių per kūrybišką geležies naudojimą mene.

Leidybos projektas

Gruodį buvo pristatoma projekto „Gedimino laiškai: tada ir dabar“ trečioji dalis – reprezentacinis leidinys „Vilniaus (vilniečių) albumas“. 700-ojo Vilniaus gimtadienio proga Lietuvos nacionalinis dailės muziejus išleido reprezentacinį albumą, skirtą Vilniui ir vilniečiams. Esė, dialogo, laiško, eiliuoto teksto forma rašytojai, istorikai, dailėtyrininkai, kultūrologai pasakojo apie brangių ir svarbių vilniečių – ir istorinių asmenų, ir paprastų miestiečių – vilnietiškas patirtis. Leidinyje pristatoma, kaip įvairių socialinių sluoksnių, profesijų, tikėjimų, tautybių abiejų lyčių vilniečiai suvokia kultūrą, istoriją, tapatybę, vilnietiškumą, ir tai aprėpė visą miesto gyvavimo laikotarpį nuo jo ištakų iki XXI a. realijų.

Leidinio autoriai: Kristina Sabaliauskaitė, Laimonas Briedis, Raimundas Malašauskas, Małgorzata Kasner, Agnė Narušytė, Ernestas Parulskis, Giedrė Jankevičiūtė, Tomas Vaiseta, Shalev-Gerz Esther ir kt. Albumas bus gausiai iliustruotas vaizdais iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių, kitų Lietuvos ir užsienio atminties institucijų, privačių asmenų kolekcijų. Sudarytojai: Arūnas Gelūnas, Algė Andriulytė, Rasa Antanavičiūtė, Giedrė Mickūnaitė.

Daugiau informacijos rasite čia.