Kodėl gi jie vadinami šaltanosiais? Tai dėl jų formos ir spalvos. Tikrieji šaltanosiai turėtų būti pusmėnulio formos su „nosimi“ kiekviename gale. Virtinukai su mėlynių įdaru, viena iš populiariausių jų atmainų, yra valgomi šalti ir primena pašalusią nosį. Beje, šaltanosiai – vienas iš nedaugelio lietuviškų patiekalų, paplitusių visame regione, patekusių į lenkišką, rusišką, vokišką, litvakų virtuves.
Seniausi šaltanosių receptai žinomi iš XVIII amžiaus. Įdaras jiems buvo gaminamas iš trinto varškės sūrio, sumaišyto su grietine, kiaušinių tryniais, trupučiu sviesto ir pagardinto muskato riešutu. Ne vieną šaltanosių receptą rasime XIX amžiaus Lietuvos gastronomijos knygose. Vilnietė Vincentina Zavadzka, XIX a. gastronominio bestselerio „Lietuvos virėja“ autorė, rekomenduoja juos kartu su kitais patiekalais valgyti gegužės mėnesio penktadienių pietums. Bet kad ir kada valgytumėte – tikrai prisiminsite vaikystę!
Parengta pagal knygą „Senieji lietuviški receptai: Lietuvos gaspadinių receptai“. Anželika Laužikienė, Rimvydas Laužikas, 2020. Vilniaus universiteto leidykla
Pateikiame šaltanosių su dviem klasikiniais įdarais – mėlynių ir varškės – receptus pagal Liudvikos Didžiulienės-Žmonos 1893 m. knygą „Lietuvos gaspadinė“. Abiem atvejais tešla bus tokia pati.
Jums reikės:
Tešlos paruošimui:
Varškės įdaro paruošimui:
Mėlynių įdaro paruošimui:
Gaminimo procesas
Į stalą šaltanosiai su varške tiekiami juos apipylus lydytu sviestu arba sviestu su jame pakepintais džiūvėsėliais. Jie taip pat gali būti valgomi su grietine. Šaltanosiai su mėlynėmis, įprastai, valgomi su grietine.