Gaminti nuo seniausių laikų, bėgant laikui jie smarkiai keitėsi. Pavyzdžiui, 1830 m. bajoras, išleidęs bajorijos gyvensenos istorinę studiją, Lukašas Golembiovskis savo knygoje „Domy ir dwory“ mini grietine užbalintą batvinių sriubą, pagardintą vėžių kakleliais, veršienos, kaplūno ar kalakutienos gabaliukais, pjaustytais žaliais agurkais ir kietai virtu kiaušiniu. O štai kituose senuosiuose receptuose visus ingredientus siūlyta patiekti atskirai, kad kiekvienas prie stalo sėdintis galėtų įsidėti, ko nori.
Bene pirmąkart šaltsriubė pavadinta šaltibarščiais Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Gaspadinės knygoje“. Ji siūlė šaltus lietuviškus barščius gaminti iš giros, grietinės, batvinių, vėžių kaklelių ar veršienos. Tad tokie šaltibarščiai, kokius valgote šiandien, – ilgos patiekalo evoliucijos rezultatas.
Parengta pagal knygą „Senieji lietuviški receptai: Lietuvos gaspadinių receptai“. Anželika Laužikienė, Rimvydas Laužikas, 2020. Vilniaus universiteto leidykla
Jums reikės:
Gaminimo procesas
Šaltibarščiai tradiciškai patiekiami su šiltomis bulvėmis.