Pirmoji rotušė

Nors 1387 m. Jogailos privilegija Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, užtikrinusios miesto savivaldą, suteikusią teisę pastatyti ir miesto rotušę, tačiau pirmą kartą Vilniaus rotušė paminėta tik 1432 m., o dabartinėje vietoje 1503 m. Rotušėje buvo įkurdinta ir miesto sargybos būstinė, čia buvo laikomi matų ir saikų etalonai, ginklai. Čia įkurdintas ir magistratas, pagal savo paskirtį primenantis dabartinę miesto tarybą, kuriai vadovavo vaitas. Magistratas tvarkė miesto ūkį, rinko mokesčius, rūpinosi miesto iždu, kaupė grūdų atsargas, atliko notaro paslaugas. Vaitas ne tik vadovavo magistrato posėdžiams, bet ir nagrinėjo bylas ir skirdavo bausmes.

Rotušės rūsiuose buvo įrengtas kalėjimas didžiausiems prasikaltėliams, kuriems paskirta mirties bausmė. Tais laikais mirties bausmių būta įvairių, tačiau gėdingiausią iš jų – korimą – buvo galima stebėti čia pat Rotušės aikštėje įrengtose kartuvėse.