Katedros požemiai

Lietuvos krikšto simboliui – Katedrai – statyti pasirinkta ypatinga vieta. LDK laikais Neries vaga ėjo dabartinės Šventaragio gatvės vietoje, tad graži vieta žaliame Neries ir Vilnelės santakos slėnyje atrodė visiškai kitaip nei dabar. Čia buvo Perkūno šventykla, viena svarbiausių pagonių šventyklų Lietuvoje, degė amžinoji ugnis, buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Tiesa, į legendas istorikai žvelgia įtariai, o ir nėra sutariama, ar katalikų šventovė statyta dar Mindaugo, ar vėlesniais laikais.

Katedra, vienas pirmųjų mūrinių Lietuvos statinių, savo išvaizdą keitė daugybę kartų, tačiau jos požemiuose ir šiandien rasite XIV a. plytų. Katalikybės metais Katedros Karalių kriptoje taip pat buvo laidojami valdovai, čia dar likęs tamsus juosvas rąstas, ant kurio kelis šimtmečius stovėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių karstai, vėliau perkelti į mauzoliejų. Daugiausiai paslapčių Katedros požemiai išdavė 1931 m., po pavasarinio potvynio pradėjus tvarkyti pamatus, – tuomet buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro bei Žygimanto Augusto žmonų, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės, palaikai.