Ar senovės lietuviai buvo barzdočiai, kaip kad juos vaizduoja dailininkai? Panašu, kad barzdos XIV a. Lietuvoje buvo itin neįprastos ir simbolizuodavo stačiatikių religijos praktikavimą. Pačioje Vilniaus širdyje, Šv. Dvasios cerkvėje, ilsisi trys Vilniaus kankiniai – Antanas, Jonas ir Eustatijus. Jų nesunykstantys kūnai, cerkvės rūsiuose rasti XIX a. pradžioje, nepaklūsta laikui jau daugiau kaip 660 metų ir yra laikomi didžiausiu Lietuvos ortodoksų lobiu. Šie trys krikščionys, lietuvių kilmės didžiojo kunigaikščio dvariškiai, 1346 ar 1347 m. buvo nukankinti valdant Algirdui už tai, kad slapta priėmė stačiatikybę ir laikėsi papročių, augino barzdas.
Legendos byloja, kad kankinant krikščionis jų kūnai per naktį stebuklingai išgydavo. Antanas, Jonas ir Eustatijus 1374 m. buvo pripažinti šventaisiais. Ant Šv. Dvasios cerkvės fasado matyti trijų šventųjų atvaizdai, o cerkvės viduje, išpuoštame relikvijoriuje, galima pamatyti ir kūnus: kiekvienais metais birželio 26 d. specialių pamaldų metu relikvijorius yra atveriamas.