XIV a. pylimų vieta

Žengdami Pylimo gatve pabandykite įsivaizduoti: XIV a. čia baigėsi miesto riba ir buvo Vilniaus gynybinės sienos pakraštys, o įtvirtinimai buvo sustiprinti ištisiniais žemių pylimais. Siena pradėta statyti 1503 m. kunigaikščio Aleksandro įsakymu – juk reikėjo ne tik pilį, bet ir miesto gyventojus saugoti nuo kryžiuočių bei totorių užpuolimų. Prie sienos statybos turėjo prisidėti ir miesto gyventojai. O statė ją 20 metų – gynybiniai įtvirtinimai turėjo būti bent jau vakarinėse miesto prieigose, prie svarbiausių įvažiavimų į miestą: Trakų, Pylimo, Naugarduko g. teritorijose.

Tačiau miestas plėtėsi ir per šimtmečius jo sienos ribos vis didėjo. Vilniaus ramybę iki šiol saugo ant Trakų ir Pylimo g. kampo esančio namo įkurdinta Gediminaičių stulpais papuošta skulptūra „Miesto vartų sargybinis“. Šiandien gynybinės sienos elementai tapo neatsiejama miesto architektūros dalimi, jos likučiai integruoti į senuosius pastatus. Pavyzdžiui, Pylimo g. 30 namo fasadas – miesto gynybinės sienos mūras, kurio antrajame aukšte matomos buvusios šaudymo angos.