Sendaikčių ir skudurų turgus

Jei gyventumėte XIX a. ir visai pristygtumėte pinigų, galėtumėte užsukti į sendaikčių ir skudurų turgelį, kur supirkėjams parduotumėte naudotus rakandus, padėvėtus drabužius ir net skudurus. Skudurai anuomet buvo vertinga medžiaga – Naujųjų Verkių popieriaus fabrike iš jų rankiniu būdu buvo liejamas popierius. Iš celiuliozės pagamintas popierius buvo vertinamas kaip prastesnis ir gaminamas tik tada, kai skudurų pritrūkdavo. Ypač vertinti lino ir medvilnės audiniai, drobės atraižos ir padėvėti apatiniai drabužiai. Tiesa, pastarieji sukeldavo ir įvairias infekcijas tarp moterų, rūšiavusių skudurus popieriaus gamyklose.

Kaulai ir šeriai turguje taip pat buvo paklausi prekė – vėliau iš jų buvo gaminamos šukos ir šepečiai, sagos, stalo įrankių rankenos. Šios prekės kėlė ir pavojų. XIX a. pabaigoje, baiminantis artėjančios choleros epidemijos, buvo imtasi labai griežtų priemonių – buvo nuspręsta dezinfekuoti turgaus kiemą ir čia esančias net 48 supirktuves, taip pat sandėlius iškraustyti už miesto. Tačiau prekyba čia nesiliovė net ir po tokių priemonių.