Šiais laikais Radvilos neabejotinai būtų vadinami tikrais vakarėlių liūtais, ir apie jų organizuojamus vakarėlius būtų rengiamos laidos. Radvilų rūmuose XVI a. vyko puotos, galinčios nustebinti net šiandien visko mačiusius. Patiekalai buvo ruošiami itin įmantriai, pavyzdžiui, žuvis, kurios viena dalis buvo kepta, kita – virta, o trečia – troškinta.
Tačiau didžiausią įspūdį svečiams darė cukraus kalnai. Brangų cukrų didikai pamėgo greitai – juo pagardindavo ir vyną, ir mėsą. Ar buvo skanu? Nebūtinai. Bet išties nepamirštama. Anglijos pasiuntinys Horsey taip aprašė vieną Radvilo Našlaitėlio puotą: „Iš cukraus buvo pagamintos keistos liūtų, vienaragių, erelių, gulbių ir kitokios skulptūros, o į jų pilvus supiltas vynas ir prieskoniai. Nusibostų vardinti įvairius patiekalus ir retenybes.“
Iš kepinių buvo gaminamos uolos, statomi migdoliniai rūmai, net lipdomos kryžiuočių kariuomenės. Net ir šiandien pultume fotografuoti tokias dekoracijas ir puotos dar ilgai nepamirštume. Sunku identifikuoti, kuriuos Radvilų rūmus amžininkai mini pasakodami apie puotas, tai gali būti ir kardinalija, adresu Pilies g. 23, kur po Antrojo pasaulinio karo sovietai pastatė naują statinį.