Vaistinė Pilies g.

Ką viduramžių laikų gyventojai darydavo ligai užklupus? Kol nebuvo vaistinių, padėti galėjo tik daktaras. Vaistinės duris atvėrė XVI a. Pirmąją vaistinę Lietuvoje, Vilniuje, 1506 m. įkūrė Aleksandras Balinskis, tačiau žinių apie jos vietą neišliko. Tuo tarpu kitas vaistininkas, Bonos Sforzos kvietimu atvykęs Franciscus Radicibus, įsikūrė Pilies gatvėje ir buvo populiarus tarp didikų ir kilmingųjų miestiečių.

Tiesa, vaistų į vaistinę užsukdavo įsigyti tik mažuma. Tuometės vaistinės priminė burtininko karalystę: čia buvo galima įsigyti džiovintų gyvūnų, gyvačių nuodų, net į miltelius sutrintų mumijų. Vaistinėse buvo prekiaujama itin egzotiškais ir prabangiais maisto produktais, muilu, kvepalais, trauktinėmis, likeriais, net brangakmeniais. Šiandien būtų neįprasta užsukti į vaistinę įsigyti cukraus ar ryžių, tačiau LDK laikais šių vertingų prekių turėjo tik vaistininkas. Vaistininkai iš cukraus ruošdavo čiulpiamus saldainius-pastiles ar Bonos Sforzos taip mėgtus marcipanus.