Vienuolių mityba

Vienuolynai visoje Europoje užsiėmė ne tik sielų ganymu. Iš vienuolynų yra kilusios iki šių dienų garsios alaus ir vynų rūšys. O kaip gi su vienuolynais ir vynuogynais Vilniuje? Nors vynuogynų mieste nebuvo, tačiau kasdienėje vienuolių mityboje vyno netrūko. Pagal XVI a. pab. vyskupo Jurgio Radvilos nurodymą, moterų vienuolynuose įprasta dienos norma vienuolei buvo 1 kg duonos, pusė litro vyno, kurį skiesdavo su vandeniu, ne pasninko metu – 5 kiaušiniai per dieną ir beveik 1 kg mėsos. Beje, alus ir sidras nebuvo laikomi alkoholiniais gėrimais. Manyta, kad jie sveikesni už vandenį, todėl jais buvo užgeriamas maistas. Tuo tarpu trauktinės ir užpiltinės atliko vaistų funkciją.

Daržuose vienuoliai augindavo daržovių ir prieskoninių augalų, jais pagardindavo savo valgį. Moterų vienuolynuose įprastai pietums buvo patiekiami trys, o vakarienei – du patiekalai. Tad gaminti tekdavo daug ir dažnai. Nors dabar įprasta, kad vienuolyne praktikuojamas saikas, tačiau XVI a. tai pavykdavo ne visada: yra išlikę liudijimų, pasakojančių, kad  vyresniosios Vilniaus bernardinės, iš bendrų maisto atsargų pasiėmusios maisto, jį laikydavo savo celėse, atskirai sau ten gamindavosi valgyti, kuklumo nesilaikė. O vėlesniuose skunduose minima, kad vyrų bernardinų vienuoliai sumenkino moterų vienuolyno dienos porciją, kai tuo tarpu patys mėgaudavosi kava ir vengrišku vynu.