„Gerieji broliai“ bonifratrai, kurių oficialus pavadinimas yra Šv. Dievo Jono špitolininkų ordinas, labiausiai garsėjo savo įžadais tarnauti ligoniams. Pagal legendą, bonifratrų vienuolynas pastatytas nukankintų pranciškonų palaidojimo vietoje. Vienuolyno patalpose vienu metu buvo galima gydyti 14 ligonių vyrų, daugiausiai sergančių psichinėmis ligomis. Tad vienuolyną galima vadinti ligoninių pradininke Vilniuje. Čia vienuoliai dirbo slaugytojais, o pirmieji chirurgai buvo barzdaskučiai, samdyti dėl to, kad mokėjo nuleisti kraują. Ne veltui bonifratrus vadino špitolninkais. Juk špitolės – tai prie bažnyčių buvę slaugos ar globos namai, įrengti nepasiturintiems ir ligotiems gyventojams.
Šv. Kryžiaus bažnyčia taip pat pasižymėjo gydomosiomis galiomis: netoli įėjimo tekėjo šaltinėlis, kurio vanduo, tikėta, galėjo pagydyti akių ligas. Ant bažnyčios fasado nutapytas Švč. Mergelės Marijos Snieginės atvaizdas atkartoja bažnyčioje esantį paveikslą.