Jėzuitai

Nors Vilniuje jėzuitai įsikūrė ir Vilniaus universitetą įsteigė dar XVI a., tačiau tuo metu jų Vilniuje buvo viso labo tik 34. XVII a. jie Vilniuje įkūrė dar du vienuolynus ir tapo gausiausia Vilniaus vienuolija, kuriai priklausė daugiau nei trys šimtai narių.

Jėzuitų draugijos gyvenimo būdas itin skyrėsi nuo kitų vienuolijų: jie aktyviai keliavo, miesto aikštėse rengė teatralizuotus pamokslus, rūpinosi švietimu. Jėzuitai, kaip kad buvo įprasta vienuoliams, nenešiojo vienuolio abito ir gyveno ne celėse, o kambariuose. Norint tapti jėzuitu, mokytis prireikdavo iki dešimties metų.

Apie jėzuitų nuopelnus švietimui žinome daug, tačiau ar žinote, kad jie galvojo ne tik apie dangiškus dalykus ar teorinius mokslus, bet ir prisidėjo ir prie miesto higienos klausimų sprendimo – įrengė nuotekų sistemą skystiems nešvarumams šalinti. Žinoma, universitetas buvo svarbiausias jėzuitų žinių centras. Čia įkurta pirmoji regione observatorija, botanikos sodas, buvo siekiama prikviesti dėstyti garsių to meto Europos mokslininkų ir tyrinėtojų.