Šv. Kazimiero bažnyčios kupolą, vainikuotą kunigaikštiška karūna, pamatysite iš tolo. Sumanyta kaip svarbiausioji LDK jėzuitų bažnyčia, ji pradėta statyti po Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmių, įvykusių 1604 m. Šalia įsikūrė profesų namai, kuriuose gyveno tik visą vienuolio kelią nuėję ir paskutiniuosius iškilminguosius įžadus davę broliai jėzuitai. Iš čia jie buvo skiriami į misijas ar kaip dvasiškiai tarnauti valdovų dvaruose. O kol gyveno namuose, sakydavo pamokslus bažnyčioje, klausydavo išpažinčių, lankydavo mirtininkus Rotušės kalėjime. Egzekucijų vieta buvo netoli Šv. Kazimiero bažnyčios fasado, mat XVII a. pagrindinis rotušės įėjimas buvo atsuktas į priešingą pusę, nei kad yra dabar, ir sudarė aikštę.
Per daugybę metų Šv. Kazimiero bažnyčia buvo tapusi ir Šv. Mikalojaus soboru, Pirmojo pasaulinio karo metais šventovėje buvo įsikūrę liuteronai. Šiandien Šv. Kazimiero bažnyčia ir profesų namai vėl priklauso jėzuitams. Beje, čia pat saugoma ir Šv. Andriejaus Bobolės (apie 1591–1657 m.), jėzuitų kunigo, vienuolio ir kankinio relikvija – rankos kaulelis.