Kuriantis

2021-ais metais UNESCO suteikė Vilniui literatūros miesto statusą. Tai švenčiant privertė ir mus pačius pasvarstyti, ar pakankamai rašome ir skaitome, kiek esame kūrybiški, ką mūsų kūriniai suteikia Lietuvai ir pasauliui. Kad ir kur būtų gimę ryškiausi Lietuvos kūrėjai, jų kūrybiniai keliai dažnai nuvingiuoja į Vilnių, o iš jo pasuka tolyn į Europą ir platųjį pasaulį.

Radvila Našlaitėlis jau XVI a. pabaigoje apkeliavo Europą ir prisidėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio sudarymo. Tą žemėlapį istorikai laiko vienu svarbiausių per visą Renesanso laikotarpį. Bet Radvila Našlaitėlis ties tuo nesustojo. Jis nukeliavo į Jeruzalę, Siriją ir Egiptą. Apie tai, ką matė, lotyniškai parašė knygą „Kelionė į Jeruzalę“, kuri tapo bestseleriu – ją skaitė į didžiąją gyvenimo kelionę išsiruošę piligrimai iš viso pasaulio.

Tuo tarpu XVII a. Vilniaus jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus rašė poeziją lotyniškai ir buvo populiarus visoje Europoje – tai galingas barokinės kultūros „eksportas“.

Tačiau vilniečiai ne tik rašė kūrinius, bet ir pasižymėjo kurdami architektūros šedevrus. Vilniaus universiteto observatorija XVIII a. buvo viena pažangiausių Europoje – daugybei smalsių studentų priartino žvaigždes.

O Vilniaus katedra, suprojektuota Lauryno Gucevičiaus, Oksfordo architektūros enciklopedijoje apibūdinama kaip niekur kitur Europoje nesutinkamo neoklasicistinio švarumo pavyzdys. Apie tai, kas yra „Gucevičiaus stilius“, tikrai girdėjo ne tik lietuviai. Kaip ir apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuris būtent Vilniuje susipažino su mūsų intelektualais, čia surengė pirmąsias dailės darbų parodas ir koncertus.

Be to, svarbu neužmiršti, kad pasaulinį pripažinimą pelnęs tapytojas Samuelis Bakas savo pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete. Tada jam buvo vos devyneri. Dabar žymiojo kūrėjo S.Bako darbai eksponuojami svarbiausiose pasaulio galerijose.

Vilnius kūrybai įkvėpė ir poetus Česlovą Milošą, ir Adomą Mickevičių. Apie mūsų miestą pasauliui papasakojo Jurgis Kunčinas ir Ričardas Gavelis. Populiariausios šiuolaikinės lietuvių rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės kūrybą puošia Vilniaus atspindžiai, o dešimtis tarptautinės reikšmės apdovanojimų pelniusi kino režisierė Giedrė Žickytė sako, kad Vilniaus senamiestyje sklinda ypatinga šviesa, kuri kasdien vis kitaip atskleidžia architektūros grožį.

Tai – tik keletas faktų, iliustruojančių vilniečių kūrybiškumą – tą jėgą, kuri mūsų miestą kuria. Teatro, dailės, šokio, literatūros, kino sričių atstovai pasaulyje garsino ir vis dar garsina Vilnių. Stebėdami jų laimėjimus didžiuojamės, kad esame vilniečiai. Vienas iš pastarojo meto tokių įrodymų – Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“ laimėjusi opera „Saulė ir jūra“. Ją šiemet turėjo galimybę pamatyti ir lietuvių kalba išgirsti ir patys vilniečiai.