Savitas

Vilnius – tarsi dėlionė, kurios detalės – tai vilniečiai ir miesto svečiai. Todėl paveikslas yra nuolat besikeičiantis, tačiau toks pat savitai ryškus, kūrybiškas ir išsaugantis pagrindines miesto vertybes: drąsą, toleranciją ir daugiakultūriškumą. Vilnius – kiekvienam savitas ir visada ypatingas.

Jeigu vilniečių paklaustume, koks rajonas jiems gražiausias, jie veikiausiai paminėtų meniškąjį Užupį, barokinį Senamiestį ar urbanistinį Paupį. O štai tarptautinis kultūros ir laisvalaikio žurnalas „Time Out“ Vilniaus stoties rajoną paskelbė vienu įdomiausių pasaulyje.

Ar žinojote, kad Vilniaus senamiestyje nėra lygiagrečių gatvių. Atrodo, eini tiesiai, o iš tiesų sukiesi ratu, kol prieini kurią nors iš daugybės bažnyčių. Tai kuria Vilniaus savitumą – būnant mažu išsiskirti savitais darbais.

Vilniaus niekaip neišeitų pavadinti ne savitu, kur kiekviena detalė iki skausmo pažįstama. Stiklinės ir medinės Šnipiškės, garsusis vamzdis, įsirėmęs į Nėries krantinę, gatvėse tyliai zirziantys troleibusai. Tai – miestas su daugybe savitų veidų, kai kurie liūdi ar juokiasi – kaip „Trys mūzos“ ant Nacionalinio dramos teatro fasado. Beje, eidami pro šalį, atkreipkite dėmesį į viduriniosios mūzos veidą. Skulptorius Kazimieras Kuzma buvo silpnos širdies žmogus. Norėdamas atsidėkoti savo gydytojai Irenai Žukauskienei už išgelbėtą gyvybę, figūros veide atkartojo gydytojos bruožus. Tokių netikėtų istorijų Vilniaus gatvėse ir pastatuose užkoduota nesuskaičiuojama galybė.

Vilnius yra miestas, kuriame susipina daugybė kultūrų, religijų ir tradicijų. Kiekvienas gali atrasti sau artimą Vilnių. Šiandien šiame mieste klesti ir sugyvena netikėčiausios idėjos: roko koncertai bažnyčiose, menų dirbtuvės Lukiškių kalėjime ar Senamiesčio gatvėse grojantys šimtai muzikantų Gatvės muzikos dienose. Vilnius – metamorfozių meistras, kiekvienam suteikiantis tai, ko jis ieško, net jei tai būtų dalelė Tokijo ar Londono, kuriuos savo filmams Lietuvos sostinėje randa garsūs užsienio filmų ir serialų režisieriai.

Vilnius nuolat bando, griūva, stojasi ir nuo pečių nusivalęs dulkes stengiasi iš naujo – tuo mūsų miestas išsiskiria iš kitų. Ir nors Vilniui jau 700 metų, tačiau jis žino jaunystės eliksyro paslaptį. Tai – žmonės, nuolat palaikantys šiuolaikiškos miesto širdies plakimą, kasdien kuriantys jį iš naujo ir besirūpinantys ne tik gražia išvaizda, bet ir spindinčia dvasia. Vilniaus veidas – kiekvieno vilniečio atspindys, tad lengva išlikti jaunu, kai turi daugiau nei pusę milijono veidų! Ir nors Lietuvos sostinės veidas nuolat mainosi, Vilniaus dvasia išlieka kiekvienam savita.