Aš užaugau Vilniuje. Jau trisdešimt metų trinu miestą savo batų padais ir dviračio padangomis. Vilniuje galiu laisvai kurti. Ar tai būtų gatvės menas, ar tapyba parke, jaučiu čia gyvenančių žmonių palaikymą, ir tai man svarbiausia. Manęs nė kiek nestebina mintis apie jauną Vilnių. Juk gali būti senas kūnu, bet likti jaunas protu ir širdimi. Kosmopolitiškumas, gebėjimas bet kuriame amžiuje siekti tikslų ir svajonių – štai kas yra jaunystė.
– Artur Širin-Ettoja, tapytojas
Kompozicijos centre – mūsų televizijos bokštas, o viską, kas aplink jį, įkvėpė kelionės po pasaulį. Šitaip piešinyje atsirado vokiško bauhauzo, ispanų kubizmo, rusų futurizmo elementų. Kurdamas galvojau apie dabartį: pasaulines gatvės madas ir net sporto kultūrą. Piešinį palikau atvirą, tarytum nebaigtą – šitaip pabrėžiau Vilniaus laisvę, jaunystę ir atvirumą naujovėms.