Darželiuose ir mokyklose vaikai keičiasi greičiau nei ugdymo programos. Pedagogai tai mato kasdien. Kas veikė prieš dešimtmetį, dabar dažnai nebesulaukia jokios reakcijos. Vaikams sunku ilgai klausytis, jie greitai pavargsta nuo monotoniškų veiklų, o dėmesį praranda per kelias minutes. Dėl to mokytojai ir auklėtojai vis dažniau ieško kitokio bendravimo su vaikais būdo.
Didžiausias pokytis įvyksta tada, kai vaikas tampa aktyvia veiklos dalimi. Kai jis gali liesti, judėti, kalbėti, kurti ir pats priimti sprendimus. Būtent todėl ugdymo priemonės darželiams ir mokykloms dabar pasirenkamos daug atsakingiau nei anksčiau.
Vaikai daug geriau reaguoja į veiklą, kurioje gali dalyvauti patys
Pedagogai vis dažniau pastebi, kad vaikui nebeužtenka tiesiog stebėti. Jam reikia veikti. Vienoje Kauno mokykloje pradinių klasių mokytoja pasakojo, kad po klasės atnaujinimo vaikai pradėjo daug aktyviau įsitraukti į pamokas. Ant stalų atsirado konstravimo priemonės, sensorinės veiklos, edukaciniai žaidimai. Net tie mokiniai, kurie anksčiau greitai prarasdavo dėmesį, ilgiau išlikdavo susikoncentravę.
Tas pats vyksta ir darželiuose. Auklėtojai sako, kad vaikai daug noriau dalyvauja veiklose, kai užduotis pateikiama per žaidimą. Tokiu būdu mokymasis tampa natūralesnis. Vaikas nejaučia spaudimo, todėl greičiau atsiveria ir drąsiau bendrauja.
Perkrauta aplinka vaikams trukdo susikaupti
Anksčiau grupėse dažnai dominavo ryškios spalvos, gausybė žaislų ir triukšmas. Dabar požiūris keičiasi. Pedagogai pastebi, kad vaikams lengviau išlaikyti dėmesį tada, kai aplinka ramesnė ir aiškesnė.
Vis daugiau ugdymo įstaigų renkasi natūralesnes spalvas, mažiau vizualinio chaoso ir aiškiai suskirstytas veiklų zonas. Vaikui tampa lengviau suprasti, kur jis piešia, kur ilsisi, o kur atlieka užduotis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau grupės atmosfera pasikeičia labai greitai.
Pedagogai sako, kad tokioje aplinkoje sumažėja konfliktų, o vaikai tampa ramesni. Kai kurie mažyliai net pradeda ilgiau savarankiškai užsiimti veikla, nors anksčiau nuolat ieškodavo papildomo dėmesio.
Sensorinės veiklos vaikams padeda nurimti
Didelis dėmesys dabar skiriamas sensorinėms priemonėms. Vaikai daug geriau pažįsta aplinką per pojūčius. Dėl to grupėse atsiranda daugiau veiklų, kuriose galima liesti, rūšiuoti, spausti, dėlioti ar kurti rankomis.
Pedagogai pastebi įdomų dalyką. Po aktyvių veiklų vaikai daug lengviau nusiramina prie sensorinių užduočių. Kai kurie net patys pasirenka tokias veiklas tada, kai jaučiasi pavargę ar susierzinę.
Tai stipriai jaučiasi grupėse, kuriose naudojamos emocijų pažinimo priemonės, šviesos stalai, kinetinis smėlis ar motoriką lavinantys žaidimai. Vaikai tampa kantresni, daugiau bendrauja tarpusavyje ir lengviau išreiškia emocijas.
Pedagogai daugiau dėmesio skiria emociniam saugumui
Mokytojai ir auklėtojai vis dažniau kalba apie tai, kad vaikui svarbu jaustis saugiai. Kai grupėje nėra įtampos, vaikas daug drąsiau dalyvauja veiklose. Jis mažiau bijo suklysti, aktyviau klausia ir noriau bendrauja su kitais.
Dėl šios priežasties ugdymo įstaigose daugėja veiklų, kurios skirtos emocijoms pažinti. Vaikai mokosi kalbėti apie pyktį, baimę ar liūdesį. Iš šalies tai gali atrodyti kaip paprastas žaidimas, tačiau pedagogai mato labai aiškų rezultatą.
Vaikai, kurie geba įvardyti savo jausmus, lengviau prisitaiko grupėje ir greičiau sprendžia konfliktus.
Tėvai vis dažniau domisi ne pažymiais, o aplinka
Pedagogai pastebi dar vieną pokytį. Tėvai pradėjo daug daugiau dėmesio skirti tam, kaip atrodo ugdymo procesas. Žmonės klausia, kokios veiklos vyksta grupėje, kokios naudojamos ugdymo priemonės darželiams ir mokykloms, kaip vaikas jaučiasi dienos metu.
Ir tai visiškai suprantama. Kai vaikas grįžta namo geros nuotaikos, pasakoja apie veiklas ir noriai eina į ugdymo įstaigą kitą rytą, tėvai labai greitai pajunta skirtumą.
Todėl pedagogai vis dažniau renkasi veiklas, kurios vaikams kelia smalsumą, leidžia daugiau judėti ir suteikia daugiau laisvės būti savimi.
