Vilniuje daug gyvenamųjų namų yra likę iš sovietmečiu pastatyto būsto fondo. Kai kurių senų daugiabučių eksploatacijos laikas artėja prie pabaigos, todėl gyventojai domisi, kas nutiks su šiais pastatais, kai bus pasiekta jų numatyta tarnavimo trukmė.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto profesorius Juozas Valivonis aiškina, kiek tarnauja sovietiniai namai ir ar jiems gresia griovimas pasibaigus jų eksploatacijos terminui.

Kiek metų namai gali tarnauti ir kas tai nustato?

Namai gali stovėti ir daugiau nei 100 metų. Pastato eksploatacijos terminas nustatomas pagal statybos normas ir projektinę dokumentaciją. Visų pirma jis priklauso nuo medžiagų, iš kurių namas pastatytas, taip pat nuo to, kaip jis prižiūrimas.

Pavyzdžiui, plytiniai namai laikomi ilgaametesni nei mediniai. Tačiau yra medinių pastatų, kurie stovi šimtus metų, tinkamoje būklėje, jei juos tinkamai priežiūra.

Kiek metų tarnauja paneliniai namai ir kodėl jie laikomi problemiškais?

Paneliniam namui taip pat galima tarnauti ir daugiau nei 100 metų, jei jis bus rekonstruotas ir tinkamai prižiūrimas, ypač jei bus pakeistos jungtys tarp plokščių.

Sovietmečiu statytuose panelinių daugiabučių eksploatacijos laikas neviršydavo 30-50 metų, o tai reiškia, kad daug Vilniaus daugiabučių jau viršijo numatytą tarnavimo laiką.

Šie namai laikomi problemiškesni, nes jie blogiau išlaiko šilumą nei plytiniai. Jų šiluminės varžos yra tris kartus mažesnės, nei reikalaujama pagal šiuolaikinius standartus. Dėl to gyventojai ne tik šildo savo butus, bet ir dalį energijos praranda per prastas sienas. Šį trūkumą galima ištaisyti atlikus fasado šiltinimą. Tačiau ant panelinio namo negalima tiesiog priklijuoti putų polistireno – tokio montavimo būdu ši medžiaga greitai įtrūks.

Be to, panelinių namų trūkumas yra tas, kad ekstremalių situacijų atveju, jei į juos pataikys, jie gali sugriūti kaip kortų namelis dėl savo konstrukcinių ypatybių.

Kiek laiko tarnauja plytiniai namai?

Sovietmečiu iš plytų buvo statomi tiek vadinamieji „stalinki” (50-ųjų statybos), tiek ir „chruščiovki” (60-ųjų statybos), tačiau šie statiniai skyrėsi kokybe.

„Stalinki” buvo statomi kokybiškiau – jų sienos buvo storesnės, lubos tvirčiau suręstos, todėl jų numatytas eksploatacijos laikas yra daug ilgesnis nei „chruščiovkų”.

Sakoma, kad plytinių „stalinkų” tarnavimo laikas yra apie 100-120 metų, o „chruščiovki” gali stovėti 50-70 metų be didesnio remonto. Visgi turint omenyje, kad daugelis sovietmečiu statytų namų neturėjo nustatytos tikslios eksploatacijos trukmės, profesoriaus teigimu, šie terminai labiau orientaciniai.

Kuo skiriasi „stalinki” ir „chruščiovki”?

Pagrindinis skirtumas tarp plytinių „stalinkų” ir „chruščiovkų” yra planai ir matmenys.

„Stalinkų” lubos yra ne žemesnės kaip 3 metrai, o „chruščiovkų” – apie 2,5 metro. Be to, „chruščiovkose” yra daug mažesnės virtuvės, siauri koridoriai ir kompaktiški kambariai.

Tačiau yra ir panelinių „chruščiovkų”, kurių eksploatacijos laikas yra trumpesnis nei plytinių namų – jis siekia apie 50 metų.

Kada baigsis paskutinio sovietinio namo eksploatacijos laikas?

Paskutiniai sovietmečiu pastatyti namai yra daugiabučiai paneliniai namai. 60-aisiais buvo statomi 5 aukštų „chruščiovki”, o 70-aisiais ir iki Sovietų Sąjungos žlugimo buvo statomi 9, 12 ir 16 aukštų paneliniai namai.

5 aukštų „chruščiovkų” eksploatacijos terminas baigėsi maždaug 2010-2020 metais. O daugiaaukščių „panelinių” eksploatacijos terminas yra iki 100-120 metų, ir kai kurių iš jų terminas baigsis apie 2070-2090 metus, jei bus atliekama tinkama priežiūra ir periodinė renovacija.

Vilniaus mieste galimai yra apie 6 tūkstančiai daugiabučių, pastatytų iki 1980-ųjų metų. Intensyviausios statybos vyko Žirmūnuose, Baltupiuose, Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse ir kituose miegamuosiuose rajonuose.

Ką reiškia eksploatacijos termino pabaiga?

Labai svarbu suprasti: eksploatacijos termino pabaiga nereiškia, kad namas automatiškai sugrius ar bus nugriautas.

Pasibaigus numatytam eksploatacijos terminui, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymus, pastatas turi būti rekonstruotas. Tai reiškia:

• Elektros instaliacijos keitimą
• Santechnikos sistemos atnaujinimą
• Fasado šiltinimą
• Konstrukcijų stiprinimą, jei reikia
• Stogo ir balkonų remontą

Tačiau kaip pastebi profesorius Juozas Valivonis, projektuojant senuosius daugiabučius namus jų eksploatacinis amžius nebuvo tiksliai nurodomas – nebuvo pasakyta, ar jie gali stovėti 50 ar 100 metų.

Kaip su tuo tvarkosi Vilnius?

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja kasmet atnaujinti apie 100 senų daugiabučių gyvenamųjų namų. Iki šiol sostinėje baigta apie 260 daugiabučių renovacijos projektų, o tai sudaro apie 7 procentus visų renovuotinų daugiabučių.

Tačiau ekspertai įspėja, kad neužtenka tik modernizuoti daugiabučius – būtina atlikti ir jų konstrukcijų tyrimus. Dabartinė renovacija dažniausiai apsiriboja apšiltinimu ir inžinerinių sistemų keitimu, bet nėra kalbama apie laikančiųjų pastato konstrukcijų būklės patikrinimą.

Koks yra naujų namų eksploatacijos terminas?

Ilgiausiai tarnaujantys ir tvirčiausi namai, kurie dabar statomi Lietuvoje, yra tie, kurie statomi naudojant monolitinio karkaso technologiją.

Šie namai gali stovėti daugiau nei 100 metų ir yra daug atsparesni ekstremalių situacijų atveju – jie nesugriūna ir nesulūžta kaip paneliniai.

Kas svarbiausia namo ilgaamžiškumui?

Visų pirma namo eksploatacijos laikui įtaką daro pamatų tipas. Būtent nuo pamatų tvirtumo ir teisingų skaičiavimų priklauso namo tarnavimo laikas.

Jei pamatai pakloti netinkamai, neteisingai apskaičiuotas jų susitraukimas, name gali atsirasti įtrūkimų ir kitų konstrukcinių problemų.

Tačiau svarbiausias dalykas – nuolatinė priežiūra. Kaip pabrėžia profesorius Valivonis, pastatas turi būti nuolat prižiūrimas – pavyzdžiui, kas penkerius metus turėtų būti detaliai apžiūrimos konstrukcijos, o praėjus ilgesniam laikui – atliekama pastato ekspertizė.

Kieno atsakomybė prižiūrėti daugiabučius?

Pagal Lietuvos teisę, rūpintis daugiabučiais namais turėtų jų bendrijos, nes tai yra būsto savininkų atsakomybė.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba savivaldybės paskirtas administratorius – privalo užtikrinti, kad pastatas būtų prižiūrėtas ir saugus naudoti.

Valstybė galėtų reguliuoti, kas kiek laiko turėtų būti atliekami tyrimai ir apžiūra, tačiau pagrindinis vaidmuo tenka būsto savininkams.

Šiai dienai Vilniuje daugiabučių namų, kurie pripažinti avariniais ir kuriuose gyventojai gyventų nesaugiomis sąlygomis be laikinų apsaugos priemonių, pagal savivaldybės informaciją nėra.

Išvada

Senųjų sovietinių daugiabučių griovimas Vilniuje nėra planuojamas artimiausioje ateityje. Vietoj to, akcentuojama nuolatinė priežiūra, renovacija ir konstrukcinių elementų stiprinimas.

Ekspertų teigimu, net seniausieji sovietiniai namai gali tarnauti dar daugelį metų, jei jie bus tinkamai prižiūrimi ir laiku atliekami būtini remonto bei modernizacijos darbai.

Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad visi daugiabučių savininkų bendrijos suvoktų savo atsakomybę ir sistemingai rūpintųsi pastatų būkle, neapsiribojant tik kosmetiniu fasadų apšiltinimu.