Ruduo verčia sudaryti ilgą darbų sąrašą, tačiau kai kurie darbai yra mažai naudingi ir atima laiką bei energiją, kuriuos geriau panaudoti kitur. Praktiniai sodininkai turėtų atidėti tam tikrus įprastus darbus, kuriuos sugadina oras, kurie kelia stresą augalams arba sukelia problemų kitą sezoną. Verta atidėti arba vengti šių penkių darbų, nes tam yra paprastos priežastys ir aiškios alternatyvos, kaip išlaikyti sodą sveiką, įdedant mažiau pastangų.
Medžių balinimas atidėtas iki vėlyvos žiemos
Vėlyvą rudenį sodininkams patariama atidėti kamienų balinimą iki vėlyvos žiemos, kai sausesnės sąlygos ir mažesnis kritulių kiekis pagerina dažų sukibimą ir ilgaamžiškumą.
Praktikai pripažįsta, kad rudens lietūs nuplauna dangas, eikvojant laiką ir medžiagas. Atidėjus iki sausesnio laikotarpio, gaunama patvaresnė apsauginė plėvelė, todėl nereikia kartoti procedūros.
Pasirengimas lieka minimalus: nuvalykite laisvą žievę ir pašalinkite kerpes, bet venkite didelių žievės darbų, kurie kelia stresą medžiams. Naudokite tinkamas praskiestas kalkių arba latekso mišinius ir tepkite ramiomis dienomis, kad padengimas būtų tolygus.
Šis apgalvotas laikas taupo pastangas, medžiagas ir užkerta kelią neveiksmingam apdorojimui, kurį drėgnesniais metų laikais reikia nedelsiant pakartoti.
Gilus kasimas aplink medžių šaknis
Aplink įsitvirtinusius medžius gilus kasimas arti kamieno kelia pavojų nupjauti vasarą susiformavusias šaknis, kurios yra būtinos vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimui. Sodininkai turėtų vengti gilaus rudens kasimo šaknų zonoje; pažeistos šaknys sumažina atsparumą žiemai ir skatina ligas.
Vietoj to, naudokite seklią paviršiaus kultivaciją arba 5–10 cm mulčio žiedą, kad išsaugotumėte drėgmę ir sunaikintumėte piktžoles, nesugriaudami šaknų. Kai reikia gerinti dirvožemį, dirbkite už lašų linijos esančias vietas arba naudokite viršutinį tręšimą ir lėtai išsiskiriančius priedus.
Mechaninis kasimas prie kamienų rudenį yra nereikalingas ir žalingas. Teikite pirmenybę minimaliai trikdymui, kad išsaugotumėte šaknų vientisumą ir medžio gebėjimą sėkmingai peržiemoti.
Kietųjų vaisių medžių stiprus genėjimas
Nors genėjimas gali formuoti augimą, stiprus genėjimas vyšnių, abrikosų ir kitų kietųjų vaisių medžių turėtų būti atidėtas iki pavasario, nes vėlyvą sezoną žaizdos užgyja lėtai ir padidėja jautrumas grybelinėms infekcijoms.
Praktikai turėtų apsiriboti rudens darbais, susijusiais su sanitariniu šalinimu: pašalinti negyvus, pažeistus ar susikertančius šakų, kad sumažintų pavojus ir ligų šaltinius.
Didelis vainiko formavimas ir trumpinimas atidedamas iki ramybės periodo pabaigos, kai audiniai gija greičiau ir sumažėja patogenų rizika.
Venkite didelių žaizdų, kurios gali sukelti puvinį ir marą. Apsaugokite atvirą medieną švariais, aštriais įrankiais ir nedelsdami užsandarikite tik tada, kai tai rekomenduojama.
Siekiant užtikrinti ilgalaikę medžių sveikatą, teikite pirmenybę žiemos planavimui ir pavasario struktūriniam genėjimui.
Rudens augalų tręšimas azotu
Sodo augalams ir medžiams rudenį paprastai nerekomenduojama naudoti azoto trąšų, nes azotas skatina švelnų naują augimą, kuris nesustiprės iki šalnų, todėl ūgliai tampa pažeidžiami šalčio ir išeikvoja atsargas, reikalingas išgyventi žiemą.
Rudeninis azoto tręšimas sutrikdo angliavandenių paskirstymą, sumažina šaknų atsargas ir padidina mirtingumo riziką žiemą. Vietoj to rekomenduojama po vasaros pabaigos nenaudoti azoto ir naudoti fosforo-kalio preparatus, kurie skatina šaknų vystymąsi ir atsparumą.
Praktiniai veiksmai: nutraukite azoto tręšimą vasaros pabaigoje, mulčiuokite, kad išsaugotumėte drėgmę ir temperatūrą, jei nesate tikri, ištirkite dirvą ir azotą palikite aktyviam pavasario augimui, kai augalai galės jį saugiai panaudoti.
Ankstyvas rudens vejos sėjimas
Kai temperatūra pradeda kristi ir dienos trumpėja, vejos sėjimas ankstyvą rudenį dažnai yra per ankstyvas, nes vėsus dirvožemis ir artėjantys šalčiai sumažina daigumą ir daigų išgyvenamumą.
Toks elgesys eikvoja sėklas ir darbo jėgą: daigai arba neišdygsta, arba trapūs ūgliai žūva, o tai skatina piktžolių kolonizaciją.
Vietoj to, atidėkite persėjimą iki pavasario, kai dirvožemio temperatūra skatina greitą ir tvirtą daigumą, o daigai gali įsitvirtinti prieš vasaros stresą.
Jei būtina užtaisyti skylę, apsiribokite keliomis apsaugotomis vietomis ir apsaugokite mulčiu arba šalčio audiniu.
Dabar prioritetą teikite dirvožemio paruošimui ir piktžolių kontrolei; visą sėją atidėkite iki nuolat šiltesnių sąlygų, kad garantuotumėte sėkmę.
