Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad vieną dieną žolę pjauti galės maža mašina, kuri pati žinos kur važiuoti ir kada sustoti – tikriausiai būtume pasijuokę. Bet šiandien tai jau tapo realybe. Ir visgi, išsirinkti tinkamą vejos robotą – ne visiems toks paprastas reikalas, kaip gali pasirodyti. Pagrindinis klausimas – kiek galingas jis turi būti?

Nepasikliauk tik skaičiais ant dėžutės

Kai žiūri į gamintojų lenteles, atrodo viskas aišku – „iki 500 m²“, „iki 1000 m²“ ir t. t. Bet ką reiškia tas „iki“? Nelygi žemė, medžiai, šlaitai, gėlynai – visa tai daro įtaką. Realybėje robotas, pažymėtas kaip tinkamas 500 m², gali pavargti jau ir prie 300 m², jeigu veja paini ar sudėtingo reljefo.

Todėl verčiau remtis ne pažadais, o logika – rinkis šiek tiek galingesnį nei tavo realus plotas. Leisk robotui dirbti ramiai, be įtampos, kad žolė nebūtų „numetama“, o nuolat tvarkoma. Ir nepamiršk – galingesnis nereiškia triukšmingesnis ar brangesnis išlaikyti. Dažnai tai reiškia tiesiog didesnę bateriją ar platesnį peiliukų skersmenį.

Pavyzdys iš kiemo: kai robotas pradėjo strigti

Vienas pirkėjas iš Kauno nusipirko robotą, skirtą 600 m², nes jo sklypas buvo būtent tokio dydžio. Atrodė, viskas idealiai. Tačiau po pirmų dviejų savaičių paaiškėjo, kad žolė nupjaunama ne visur, o kampai – apleisti. Priežastis? Sklypas buvo trikampio formos, o viena dalis aukštesnė. Robotui tiesiog trūko galios važinėti aukštyn-žemyn, o baterija išsikraudavo nebaigus darbo.

Sprendimas – pakeisti į modelį, skirtą iki 1000 m². Nors tai kainavo brangiau, rezultatas atsipirko. Nuo tada veja visada atrodo prižiūrėta, o šeimininkas nebegrįžta prie klausimo „ar verta“.

Greita skaičiuoklė: kiek kvadratų, tiek vatų?

Nors formulės nėra tikslios, bet galima vadovautis tokiu principu:

• iki 300 m² – mažas robotas, tinka miestui, butų kiemams, sodo kampeliams
• 300–700 m² – vidutinio galingumo, veikia tyliai, tinka šeimos kiemui
• 700–1500 m² – galingesni modeliai, dažniausiai turi geresnį ratų sukibimą, orientaciją
• virš 1500 m² – čia jau verta pasitarti su specialistu, nes įsijungia klausimai dėl kelių zonų, papildomų stotelių ir pan.

Svarbu – žinoti, kad ne visi robotai vienodi. Vieni važiuoja chaotiškai, kiti naudoja GPS, dar kiti turi jutiklius, kurie padeda apeiti kliūtis. Jei veja paini – verta skirti dėmesio funkcijoms, o ne vien „plotui“.

Vejos robotai padeda išvengti streso

Kai veja pjaunama retai, žolė ima atrodyti netvarkinga. Ir tuomet atsiranda kita bėda – piktžolės. Vienas iš geriausių būdų kaip išnaikinti piktžoles – pjauti reguliariai. Robotas čia atlieka darbą be priekaištų: jis važiuoja kasdien, nenuplaiko, nepalieka vietų „peržydėti“. Viskas gražu, žalia ir lygiai taip, kaip norisi.

Kada verta investuoti daugiau?

Jeigu kieme auga daug medžių, žemė kalvota ar veja dalijama į kelias zonas – investuok į galingesnį modelį. Tai ne tik dėl galios, bet ir dėl laiko: mažesni robotai dirba ilgiau, dažniau kraunasi, strigdami eikvoja bateriją. Galingesni modeliai dirba greičiau, tyliau, be nervų.

Ir štai kur slypi esmė – vejos robotai taupo ne laiką. Jie mažina stresą, kurį sukelia tvarkos palaikymas kieme. Jie dirba, kai tu ilsiesi. Jie neprašo savaitgalio. Ir jie tikrai nelūžta nuo pirmos šlapios žolės.

Jei turi klausimą, koks modelis tau tinka – nebijok pasikonsultuoti. Geriau paklausti, nei po kelių savaičių ieškoti „kaip pakeisti per silpną robotą“.