Sunku likti ramiam, kai sąmata po sąmatos vis auga. Atrodo, sutarėt dėl vienos sumos, o darbams prasidėjus – „reikėtų dar šito“, „šitą reik papildomai“, „čia nesimatė, bet reikia taisyt“. Ir tas „biudžetas“ kažkur ištirpsta. Skamba pažįstamai?

Vidaus apdaila yra ta stadija, kur dažniausiai ir perdegama – tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Bet tai nebūtinai turi taip atrodyti. Kartais užtenka kelių paprastų sprendimų, kad vietoje chaoso turėtum aiškumą, kontrolę ir tikrą pasitenkinimą savo namais.

Taupymas neprivalo reikšti blogo darbo

Didžiausia klaida – bandyti spausti kainą žemyn, neliečiant nieko kito. O juk viskas susiję. Jei pigiau – dažnai reiškia prastesnės medžiagos, skuboti darbai, mažiau laiko paruošimui. Bet tai nereiškia, kad gerai atlikta vidaus apdaila turi būti prabanga.

Svarbiausia – planas. Ir žinojimas, kur verta investuoti, o kur galima išvengti perteklinių išlaidų.

Čia keli punktai, kurie padeda išlaikyti balansą:

• Aiškiai apibrėžta darbų apimtis. Jei žinai, kas bus daroma ir kokia tvarka – mažiau netikėtumų.
  
• Darbininkų patirtis svarbesnė nei pažįstamų rekomendacijos. Gerai kalbantis meistras nebūtinai gerai dirba.
  
• Realus medžiagų pasirinkimas. Yra medžiagų, kurios atrodo brangios, bet tarnauja ilgai. Ir yra pigesnių alternatyvų, kurios praranda estetiką vos po metų.
  
• Neperlenkti su „ypatingais“ sprendimais. Dekoruoti sienas galima paprastai ir efektingai – nebūtina rinktis madingų, bet sunkiai prižiūrimų faktūrų.
  

Skaičiuok nuo pradžių, o ne nuo pabaigos

Didžioji dalis permokų atsiranda iš neplanuotų išlaidų. Darbai prasideda, o tada paaiškėja, kad trūksta paruošimo, reik naujų medžiagų, papildomų darbo valandų. Viskas po truputį, bet vis pridėjus – jau viršyta dešimtadalis, ketvirtadalis ar net pusė planuoto biudžeto.

Kai planuoji iš anksto ir vertini realias situacijas – pavyksta išvengti netikėtumų. O tai reiškia ne tik mažesnes sąnaudas, bet ir ramybę.

Atsiliepimai padeda, bet aklai tikėti neverta

Internete rasi dešimtis meistrų, kurių klientai giria iki dangaus. Tik bėda ta, kad kiekvienas namas – skirtingas. Tai, kas tiko draugui, nebūtinai tiks tau. Ir tai, kas kainavo jam mažai, gali tau kainuoti daugiau – nes situacija kita.

Todėl geriau žiūrėti ne kiek žvaigždučių, o kaip aiškiai komunikuojama. Ar meistras kalba apie laiką, žingsnius, darbo eigą? Ar pateikia išskaidytą sąmatą? Ar pasako, kas bus, jei prireiks papildomų darbų?

Toks bendravimas leidžia nuspėti, kiek tikėtina, kad vėliau atsiras „staigmenų“.

Gera apdaila – tai ne marmuras ant sienos, o gera savijauta

Gražu yra tai, kas funkcionuoja. Kur vaikštai basomis ir nesinori nieko keisti. Kur nelenda į akis įskilęs kampas ar trupantis dažas. Kur nereikia šluoti smulkių nuotrupų, nes grindys jau dėvisi.

Tokia vidaus apdaila nereikalauja prabangiausių sprendimų – tik teisingų. Kai meistras žino, ką daro. Kai tu žinai, ko nori. Kai darbai vyksta aiškiai ir be netikėtų skambučių su „reikia dar truputį pinigų“.

Gal ir sunku viską suplanuoti iki smulkmenų, bet kai yra aiškus tonas, aiškūs žingsniai ir pasitikėjimas, namai tampa tuo, kuo ir turi būti – vieta, kur saugu, ramu ir gera būti. O visa kita – tik dažai, glaistai ir kvapas, kuris po kelių dienų praeina. Bet pojūtis išlieka.