Naktinių lenktynių fenomenas plinta sostinėje, o už vairo sėdantys jaunuoliai rizikuoja ne tik savo, bet ir pėsčiųjų gyvybėmis

Vilniaus gatvės tamsiomis valandomis vis dažniau virsta nelegaliomis lenktynių trasomis, kur greitis, adrenalinas ir socialinių tinklų šlovė tampa svarbiau už saugumą. Policijos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius užfiksuota 40% daugiau nelegalių lenktynių atvejų nei per tą patį laikotarpį pernai.

Fenomeno augimas

„Tai jau nėra pavieniai atvejai, su kuriais susiduriame kas antrą savaitgalį. Dabar tai – beveik kasnaktinis reiškinys,” – teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.

Ypač nerimą kelia tai, kad dauguma lenktynių organizatorių ir dalyvių yra jauni žmonės, dažniausiai studentai iš įvairių Vilniaus aukštųjų mokyklų. Jie per socialinius tinklus ir uždaras grupės susitaria dėl lenktynių vietos ir laiko, dažnai rinkdamiesi nuošalesnes pramonines zonas arba mažiau apgyvendintas miesto dalis.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais lenktynės persikėlė ir į centrinę miesto dalį – Gedimino prospektą, Konstitucijos prospektą ir kitas judrias gatves, kur rizika įvykti nelaimei yra ypač didelė.

Kas skatina pavojingą elgesį?

„Dauguma jaunuolių ieško adrenalino ir pripažinimo tarp bendraamžių,” – aiškina su jaunimu dirbanti psichologė. „Socialinių tinklų kultūra, kur vaizdo įrašai iš lenktynių surenka tūkstančius peržiūrų, tik skatina tokį elgesį.”

Mūsų kalbinti lenktynių dalyviai, norėję išlikti anonimiški, atskleidė, kad fenomenas išpopuliarėjo po pandemijos, kai jaunimas ieškojo būdų socialiai bendrauti ir išgyventi stiprias emocijas.

„Tai nėra tik apie važiavimą. Tai bendruomenė, adrenalinas, įgūdžių demonstravimas,” – teigia 23 metų informacinių technologijų studentas, jau dvejus metus dalyvaujantis lenktynėse.

Pasekmės ir nelaimės

Augančios nelegalių lenktynių tendencijos pasekmės jau pastebimos miesto ligoninėse. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojas patvirtina, kad per pastaruosius mėnesius ženkliai išaugo su nelegalių lenktynių incidentais susijusių traumų skaičius.

„Dažniausiai susidūriame su daugybinėmis traumomis – kaulų lūžiais, galvos smegenų traumomis, vidaus organų sužalojimais. Deja, ne visi pacientai išgyvena,” – teigia medikas.

Praėjusį mėnesį ypač šokiravo avarija Ukmergės gatvėje, kai lenktyniaujantis automobilis trenkėsi į autobusų stotelę, sužeisdamas tris nekaltus praeivius. Vienas jų, 19-metis studentas, vis dar gydomas reanimacijos skyriuje.

Policijos veiksmai

Policija teigia sustiprinus patruliavimą probleminėse vietose ir pradėjus taikyti griežtesnes priemones prieš nelegalių lenktynių organizatorius. Pastaruoju metu įsigaliojo ir įstatymo pataisos, leidžiančios konfiskuoti lenktynėse naudotas transporto priemones.

„Mūsų tikslas – ne tik bausti pažeidėjus, bet ir užkirsti kelią potencialiai tragiškoms pasekmėms,” – sako policijos atstovas. „Aktyviai sekame socialiniuose tinkluose platinamą informaciją, ieškome būdų infiltruoti uždaras grupes ir užkirsti kelią tokiems renginiams dar planavimo stadijoje.”

Visuomenės reakcija

Gyventojai, gyvenantys arčiau populiarių lenktynių vietų, skundžiasi ne tik keliamu triukšmu, bet ir nuolatiniu nesaugumo jausmu. Pilaitės mikrorajono gyventojų bendrija jau surinko per 500 parašų peticijai, reikalaujančiai įrengti daugiau greičio ribojimo priemonių rajone.

„Vakarais bijome išeiti į gatvę, nes niekada nežinai, kada iš už kampo išlėks automobilis 150 km/h greičiu,” – sako vienas iš peticijos iniciatorių.

Prevencinės iniciatyvos

Siekiant spręsti problemą, Vilniaus miesto savivaldybė kartu su automobilių sporto federacija pradėjo iniciatyvą „Greitis – į trasą, ne į gatvę”. Iniciatyvos metu jauniems vairuotojams siūloma galimybė kartą per mėnesį saugiai išbandyti savo vairavimo įgūdžius profesionalioje trasoje, prižiūrint instruktoriams.

„Mes nesiekiame uždrausti jaunimui mėgautis greičiu ar automobilių sportu. Mūsų tikslas – nukreipti šį pomėgį į saugią aplinką,” – teigia iniciatyvos organizatoriai.

Tačiau kol kas šių priemonių nepakanka – nelegalios lenktynės Vilniaus gatvėse tęsiasi, o miestiečiai su nerimu laukia, kada bus įgyvendintos veiksmingesnės priemonės šiam pavojingam reiškiniui sustabdyti.

Teisinės pasekmės

Teisininkai primena, kad už dalyvavimą nelegaliose lenktynėse gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Jei dėl tokių veiksmų įvyksta avarija su sunkiomis pasekmėmis, kaltininkui gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

„Problema ta, kad dauguma jaunų žmonių nesuvokia teisinių pasekmių rimtumo. Jie mano, kad blogiausiu atveju neteks vairuotojo pažymėjimo, tačiau realybė gali būti daug žiauresnė,” – pabrėžia baudžiamosios teisės ekspertas.

Šis reiškinys kelia vis didesnį susirūpinimą ne tik teisėsaugai, bet ir visai Vilniaus bendruomenei. Ekspertai pabrėžia, kad problemai spręsti reikia kompleksinių priemonių – nuo griežtesnės kontrolės iki švietimo ir alternatyvų siūlymo jauniems vairuotojams. Tačiau kol tokios priemonės neįgyvendintos, miesto gatvės ir toliau lieka pavojinga vieta, ypač nakties valandomis.