Naujausiais duomenimis, sostinės gatvėse praleidžiamas laikas per pastaruosius metus išaugo 27%, o vairuotojai spūstyse kasdien vidutiniškai praranda beveik valandą gyvenimo. Transporto analitikai pasiūlė nestandartinį sprendimą.

Vilnius, lapkričio 7 d. Naujausia „Urban Mobility” ataskaita atskleidė, kad Vilniaus miesto transporto situacija tapo viena problemiškiausių Baltijos šalyse. Lyginant su 2024 m., spūsčių intensyvumas išaugo beveik trečdaliu, o vidutinis kelionės laikas piko valandomis pailgėjo 18 minučių.

„Tokį drastišką transporto situacijos pablogėjimą lėmė keletas veiksnių: nesibaigiantys infrastruktūros atnaujinimo darbai, augantis automobilių skaičius mieste ir pasikeitę sostinės gyventojų judėjimo įpročiai po pandemijos,” – sako transporto analitikas Marius Valančius.

Ypač sudėtinga situacija susiklostė pagrindiniuose miesto koridoriuose: Geležinio Vilko, Ukmergės, Laisvės prospektuose bei Konstitucijos pr., kur darbo dienomis nuo 7:30 iki 9:00 val. ir nuo 17:00 iki 18:30 val. transporto srautas sulėtėja iki kritinio 7-12 km/h greičio.

Miesto valdžios sprendimai sulaukė kritikos

Vilniaus miesto savivaldybės transporto skyriaus vadovas Artūras Blotnys pripažįsta problemą, tačiau pažymi, kad situacija turėtų pagerėti, kai bus baigti didieji infrastruktūros projektai.

„Šiuo metu vyksta 17 svarbių eismo infrastruktūros atnaujinimo projektų. Suprantame, kad tai sukelia laikinų nepatogumų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje šie darbai padės optimizuoti transporto srautus,” – teigia A. Blotnys.

Tačiau miesto tarybos opozicija kritikuoja tokią poziciją. „Negalima visą kaltę suversti laikinam remontui. Problema yra sisteminio pobūdžio – neturime efektyvios transporto politikos,” – teigia miesto tarybos narys Robertas Dargis.

Gyventojai ieško alternatyvų

Susidurdami su kasdienėmis spūstimis, vilniečiai pradeda ieškoti alternatyvių judėjimo būdų. Apklausus 500 sostinės gyventojų paaiškėjo, kad:

• 42% svarsto alternatyvias transporto priemones
• 35% keičia darbo valandas, kad išvengtų piko meto
• 28% dažniau dirba iš namų
• 23% jungiasi į bendrų kelionių (angl. carpool) grupes

„Žmonės tampa išradingesni. Matome, kad pastaruoju metu ypač populiarėja bendras kaimynų ar kolegų važiavimas į darbą, dalijimasis transporto priemonėmis,” – pastebi sociologė Indrė Mackevičienė.

Ekspertai siūlo netradicinį sprendimą

Transporto ekspertai atkreipia dėmesį į mažai išnaudojamą Lietuvos didmiesčių potencialą – mikroautobusų dalijimosi sistemas.

„Vakarų Europos miestuose grupinis transporto naudojimas jau seniai tapo norma. Vietoj to, kad kiekviena šeima turėtų po du automobilius, žmonės kooperuojasi arba naudojasi bendro naudojimo transporto paslaugomis,” – pastebi urbanistikos ekspertas dr. Tadas Jonaitis.

Anot eksperto, vidutinis lengvasis automobilis mieste veža 1,2-1,4 keleivio, kai mikroautobusas gali efektyviai pervežti 7-9 žmones, užimdamas tik šiek tiek daugiau vietos kelyje.

„Įsivaizduokite, kad vietoj 6 atskirų automobilių gatvėje, kuriuose važiuoja po vieną ar du žmones, turėtume vieną mikroautobusą. Transporto srautas sumažėtų 5 kartus,” – skaičiuoja dr. T. Jonaitis.

Transporto dalijimosi iniciatyvos Vilniuje

Reaguodami į augančias transporto problemas, vilniečiai pradeda kurti savo transporto dalijimosi iniciatyvas.

Vienos Vilniaus IT įmonės darbuotojas Darius Petrauskas pasidalijo savo patirtimi: „Mūsų biuras yra Šnipiškėse, o gyvename mes su kolegomis skirtinguose rajonuose: Pilaitėje, Baltupiuose ir Santariškėse. Suskaičiavome, kad kasdien į darbą vairuojame beveik tuščius automobilius ir praleidžiame spūstyse po 40 minučių.

Nusprendėme išbandyti alternatyvų variantą – mikroautobuso nuoma Vilniuje pasirodė optimalus sprendimas. Dabar vienas iš mūsų vairuoja mikroautobusą, pakeliui surenkame kolegas, ir visi kartu vykstame į biurą. Taupome ne tik laiką ir nervus spūstyse, bet ir ženkliai sumažinome išlaidas kurui bei automobilio eksploatacijai.”

Darius priduria, kad svarstoma  ir ilgalaik4 mikroautobuso nuoma kaip ekonomiškai naudingą variantą. „Kai paskaičiavome išlaidas metų bėgyje, supratome, kad ilgalaikė nuoma yra finansiškai racionalus sprendimas, ypač kai naudojamės transportu kasdien.”

Savivaldybė svarsto naujas iniciatyvas

Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad sprendžiant transporto problemas reikia kompleksinio požiūrio. Artėjančiame miesto tarybos posėdyje bus svarstoma galimybė sukurti specializuotas juostas transporto priemonėms, kuriomis važiuoja daugiau nei 4 asmenys.

„Tai būtų tam tikra paskata vilniečiams labiau kooperuotis. Transporto priemonės, gabenančios daugiau keleivių, turėtų pranašumą prieš tuos, kurie važiuoja po vieną,” – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Taip pat planuojama parengti programą, kuri skatintų įmones organizuoti bendrą darbuotojų transportą, siūlant mokestines lengvatas.

Kaip keisis Vilniaus transporto politika?

Transporto ekspertai vienbalsiai sutinka, kad Vilniaus transporto sistema turi būti reorganizuota, akcentuojant šiuos prioritetus:

1. Viešojo transporto plėtra – didinamas autobusų dažnis, atnaujinami maršrutai
2. Alternatyvaus transporto skatinimas – plėtojama dalijimosi ekonomika transporto srityje
3. Infrastruktūros tobulinimas – kuriamos naujos jungtys tarp miesto rajonų, optimizuojami esami srautai
4. Lankstaus darbo skatinimas – bendradarbiaujant su verslu, siūlomas lankstus darbo grafikas, mažinant piko valandų apkrovas

„Ateities Vilnius – tai miestas, kuriame mobilumas reiškia ne turimų automobilių skaičių, o galimybę efektyviai judėti mieste įvairiais būdais,” – reziumuoja urbanistikos ekspertas dr. T. Jonaitis.

Patarimai vilniečiams: kaip išgyventi spūstis

Kol miesto transporto sistema bus optimizuota, specialistai siūlo kelis praktinius patarimus kasdienėms kelionėms:

• Planuokite keliones – naudokitės eismo intensyvumo žemėlapiais (Waze, Google Maps), kurie rodo realaus laiko situaciją keliuose
• Rinkitės alternatyvias transporto priemones – dviračius, paspirtukus, viešąjį transportą
• Keiskite darbo valandas – jei darbdavys leidžia, pradėkite darbą anksčiau arba vėliau nei įprastinis piko metas
• Kooperuokitės su kolegomis – organizuokite bendras keliones į darbą, dalinkitės transporto išlaidomis
• Išnaudokite technologijas – parsisiųskite programėles, padedančias rasti bendrą transportą arba planuoti optimalų maršrutą

„Piko valandomis Vilniaus gatvėse vairuotojų elgesys tampa agresyvesnis, didėja avarijų tikimybė. Todėl pirmiausia rekomenduoju įvertinti, ar tikrai būtina keliauti automobiliu būtent tomis valandomis,” – pataria Lietuvos vairuotojų asociacijos prezidentas Eduardas Remeikis.

Gyventojų reakcija į transporto iššūkius

Vilniečių nuomonės dėl transporto situacijos išsiskiria. Vieni kaltina savivaldybę dėl prastos infrastruktūros planavimo, kiti pripažįsta, kad patys galėtų keisti savo įpročius.

„Problema ne tik infrastruktūroje, bet ir mūsų pačių požiūryje. Esame įpratę visur važiuoti nuosavu automobiliu, net jei kelionė trumpa. Kol nepakeisime šio mąstymo, spūstys išliks,” – sako Žirmūnų rajono gyventojas Paulius.

Fabijoniškių gyventoja Lina teigia radusi sprendimą: „Mūsų gatvėje 8 šeimos nusprendėme pasidalinti transportu – sukūrėme grafiką, kas kurią dieną veža vaikus į mokyklą. Taip 8 automobilius pakeitėme vienu, ir kiekviena šeima sutaupo 4 keliones per savaitę.”

Ekspertai pabrėžia, kad panašios bendruomeninės iniciatyvos galėtų ženkliai sumažinti spūstis mieste, jei jos taptų plačiau paplitusia praktika.

Vilniaus miesto transporto departamentas šiuo metu rengia naują tvaraus mobilumo strategiją, kuri bus pristatyta viešai 2025 m. gruodžio mėnesį. Gyventojai kviečiami teikti pasiūlymus ir idėjas el. paštu transportas@vilnius.lt.