Trisdešimt trys tautinių mažumų mokyklos, daugiau nei septyniolika procentų visų sostinės moksleivių, ir vienas klausimas, kuris metų metus liko neatsakytas: kodėl šių mokyklų absolventų rezultatai nuosekliai prastesni?
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas atsakymą žino: „Dėl nuo vaikų nepriklausančių aplinkybių jie turi nelygias starto galimybes studijose ir siekiant karjeros.”
Dabar savivaldybė pristato veiksmų planą „Drąsiai lietuviškai” – dešimt konkrečių žingsnių, kurie turėtų pakeisti situaciją. Ir kai kurie pokyčiai prasidės jau šį rudenį.
Skaičiai, kurie atskleidžia problemą
Ilgus metus tautinių mažumų mokyklų pradinukai per metus gaudavo septyniasdešimt lietuvių kalbos pamokų mažiau nei lietuviškose mokyklose. Per ketverius metus susidarydavo daugiau nei vienerių metų pamokų skirtumas.
Rezultatai tai atspindi. Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų duomenys rodo: rusų ugdomąja kalba besimokančių ketvirtokų ir aštuntokų matematikos rezultatai kasmet prastesni. Aštuntoje klasėje skirtumas siekia beveik dešimt procentų.
O lietuvių kalbos skaitymo užduotį rusakalbių mokyklų moksleiviai išlaiko beveik dvigubai prasčiau.
Valstybinių brandos egzaminų rezultatai patvirtina tą patį: lietuvių kalbos ir literatūros A lygio egzamino vidurkis lietuviškose mokyklose – beveik šešiasdešimt devyni procentai, lenkiškose – šešiasdešimt, rusiškose – penkiasdešimt septyni.
Užsieniečių vaikų skaičius išaugo keturis kartus
Situaciją apsunkina dar vienas veiksnys. Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei šimtas tūkstančių karo pabėgėlių. Šiuo metu galiojančius leidimus gyventi turi daugiau nei du šimtai tūkstančių užsieniečių.
Vilniaus savivaldybės mokyklose užsieniečių vaikų skaičius per šešerius metus išaugo nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių iki trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių. Keturis kartus.
Septyniasdešimt septyni procentai atvykusių užsieniečių vaikų Vilniuje mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai – rusų dėstomąja kalba.
O lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis per pastaruosius metus sumažėjo nuo penkiasdešimt šešių iki keturiasdešimt keturių procentų.
Dešimt veiksmų, kurie keičia sistemą
Veiksmų planas „Drąsiai lietuviškai” apima konkrečias priemones.
Nuo praėjusio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius pradinukams – ne mažiau nei šešios valandos per savaitę.
Dešimtyje tautinių mažumų darželių vykdomas dvikalbis ugdymas: dalį dienos – gimtąja kalba, kitą dalį – lietuvių.
Nuo šio rudens iš ne Europos Sąjungos šalių atvykusių užsieniečių vaikai pirmoje–ketvirtoje klasėse bus nukreipiami mokytis tik į lietuviškas mokyklas. Vilniaus taryba šiam sprendimui jau pritarė.
Kuriama kvalifikacijos programa mokytojams, dirbantiems su kitakalbiais. Birželį – seminarai apie panardinimo metodiką. Nuo rudens – konsultacijos mokykloms dėl kalbinės ir kultūrinės integracijos.
Dviejose suaugusiųjų mokyklose vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams – juose jau dalyvavo daugiau nei keturi šimtai žmonių. Trečius metus organizuojami kursai ir kitakalbiams mokytojams – dalyvavo šimtas devyniasdešimt pedagogų.
Antrus metus veikia lietuvių kalbos mokyklėlė šeštadieniais – šiemet plečiama nuo keturių iki dešimties grupių.
Akcentas – ne kliūtis, o komplimentas
Kartu su savivaldybės planu pristatyta ir privati iniciatyva – „Lietuviškumo mėnesis” su šūkiu „Tavo akcentas – mums komplimentas”.
Brazilas Ricardo Schmitz, gyvenantis Lietuvoje ir besimokantis lietuvių kalbos, pristatymo metu pasakojo: „Noriu čia gyventi visą gyvenimą, o jei ne visą gyvenimą, tai bent jau ilgą laiką. Noriu integruotis į kultūrą, aplinkinių žmonių gyvenimą.”
Jis pripažino, kad kasdieniame darbe gali išsiversti be lietuvių kalbos. Bet nori, kad kalbėdami žmonės prie jo nesitaikytų.
Du šimtai tūkstančių eurų pokyčiams
Veiksmų planas finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Šiemet jam skiriama du šimtai tūkstančių eurų.
Priemonės apima ir metodinės medžiagos kūrimą – adaptuotus tekstus, užduotis skirtingų kalbos mokėjimo lygių testavimui. Taip sprendžiama problema, kai kitakalbiams moksleiviams tenka mokytis iš lietuviams pritaikytų vadovėlių.
Lietuvių kalbos mokymo stiprinimas įtrauktas į visų tautinių mažumų mokyklų vadovų užduotis. Kai kurios mokyklos jau organizuoja „lietuviškus penktadienius” – kai visos pamokos vyksta tik lietuvių kalba.
Viena mintis, kuri verta dėmesio
Vicemeras Mitalas apibendrino tikslą paprastai: užtikrinti realią ir lygiavertę integraciją tiek Lietuvos piliečiams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, tiek atvykusiems užsieniečiams.
Ar dešimt veiksmų pakaks pakeisti situaciją, kuri formavosi dešimtmečiais? Atsakymą parodys egzaminų rezultatai po kelerių metų.
Bet pirmas žingsnis – pripažinti problemą ir pradėti veikti – jau žengtas.
